Sifilis kitų ir nepatikslintų formų

Anatomija

Sifilis yra bakterinė infekcija, kurią sukelia Treponema pallidum bakterija. Ši liga pirmiausia paveikia odą, gleivines ir limfinius mazgus, tačiau gali turėti įtakos ir kitiems organams bei sistemoms. Ankstyvosiose ligos stadijose sifilis gali pasireikšti kaip skausmingi opeliai lytiniuose organuose, o vėlesnėse stadijose gali paveikti širdį, smegenis, kepenis ir kitus organus, sukeliančius rimtus sveikatos sutrikimus. Dėl šios priežasties sifilis yra ypač svarbus tiek individualiai, tiek visuomenės sveikatos požiūriu.

Ligos aprašymas

Sifilis yra lytiškai plintanti liga, kuri gali pasireikšti keliais etapais: pirminiu, antriniu, latentiniu ir tertiariu. Kiekviename etape liga gali turėti skirtingus simptomus ir poveikį organizmui. Pirminėje stadijoje pasireiškia švelnus opelis, o antrinėje stadijoje gali atsirasti bėrimai ir bendras silpnumas. Latentinė stadija gali būti besimptomė, tačiau bakterija vis dar yra organizme. Tertiarioje stadijoje sifilis gali sukelti sunkių komplikacijų, tokių kaip širdies ir kraujagyslių ligos, neurologiniai sutrikimai ir netgi mirtis. Dėl šių galimų pasekmių sifilis yra svarbi liga, reikalaujanti ankstyvos diagnostikos ir gydymo.

Ligos priežastis

Sifilio priežastis yra Treponema pallidum bakterija, kuri perduodama per tiesioginį kontaktą su užkrėstais asmenimis, dažniausiai lytinių santykių metu. Be to, sifilis gali būti perduodamas iš motinos kūdikiui nėštumo metu arba gimdymo metu. Rizikos veiksniai, susiję su sifilio plitimu, apima dažną lytinių partnerių keitimą, nesaugų seksą ir ankstesnes lytiškai plintančias infekcijas.

Rizikos faktoriai

• Dažnas lytinių partnerių keitimas – tai padidina galimybę užsikrėsti sifiliu ir kitomis lytiškai plintančiomis infekcijomis.
• Nesaugūs lytiniai santykiai – neapsaugoti lytiniai santykiai be prezervatyvų didina užsikrėtimo riziką.
• Ankstesnės lytiškai plintančios infekcijos – asmenys, turintys istoriją su kitomis STI, yra labiau linkę užsikrėsti sifiliu.
• Žemas socioekonominis statusas – gali lemti mažesnę prieigą prie sveikatos priežiūros ir švietimo apie lytiškai plintančias infekcijas.

Simptomai

• Pirminis sifilis pasireiškia kaip neskausmingas opelis lytiniuose organuose, kuris gali išnykti be gydymo.
• Antrinis sifilis gali sukelti odos bėrimus, karščiavimą, galvos skausmus ir limfmazgių padidėjimą.
• Latentinė stadija gali būti besimptomė, tačiau bakterija vis dar gali būti organizme.
• Tertiario sifilis gali sukelti rimtus neurologinius ir širdies bei kraujagyslių sutrikimus, o simptomai gali apimti atminties praradimą, koordinacijos problemas ir širdies ligas.

Diagnostika

Sifilis diagnozuojamas klinikiniais tyrimais ir laboratoriniais metodais. Pirmiausia gydytojas atlieka fizinį tyrimą ir gali nustatyti opelius ar bėrimus. Laboratoriniai tyrimai apima serologinius testus, kurie nustato antikūnus prieš Treponema pallidum, ir šie testai gali būti naudojami skirtingose ligos stadijose. Taip pat gali būti atliekami papildomi tyrimai, tokie kaip spinalinė punkcija, jei įtariama, kad sifilis paveikė nervų sistemą.

Gydymas

Sifilio gydymas paprastai apima antibiotikus, ypač peniciliną, kuris yra veiksmingas visose ligos stadijose. Ankstyvoji diagnostika ir gydymas yra labai svarbūs, kad būtų išvengta sunkių komplikacijų. Be medikamentinio gydymo, svarbu ir švietimas apie saugų seksą, kad būtų sumažinta užsikrėtimo rizika. Naujais gydymo metodais gali būti siekiama pagerinti gydymo efektyvumą ir sumažinti pasikartojimo riziką, tačiau penicilinas išlieka pagrindiniu gydymo metodu.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas