Dexketoprofenum

Žr. 3.7.2. Dexketoprofenum
Apibūdinimas
NPUV, ketoprofeno S(+) izomeras. Veikia panašiai
kaip ketoprofenas.
Indikacijos
Vartojant per burną – lengvo ir vidutinio stiprumo
ūminio skausmo, tokio kaip raumenų, sąnarių
ir kaulų, skausmingų mėnesinių ir dantų skausmo
trumpalaikis simptominis malšinimas.
Injekcinis tirpalas – ūminio vidutinio stiprumo
arba stipraus skausmo malšinimas – po operacijų,
esant inkstų akmenligės priepuoliui ar strėnų
skausmui, kai vaisto negalima gerti.
Kontraindikacijos
Padidėjęs jautrumas ketoprofenui ar kitiems
NPUV (jei jie buvo sukėlę bronchų spazmą, angioneurozinę
edemą, rinitą, nosies polipus ar dilgėlinę);
aktyvi pepsinė opa.
Dozavimas
Suaugusiesiems. Per burną. Vartoti po 12,5 mg
kas 4-6 val. arba po 25 mg kas 8 valandos. Visa paros
dozė neturi būti didesnė kaip 75 mg.
Inj. į r./inj. į v. Vartoti po 50 mg kas 8-12 valandų.
Prireikus, vaisto vartojimą galima pakartoti po 6
val. Visa paros dozė neturi būti didesnė kaip 150
mg. Esant vidutiniam ar stipriam skausmui po
operacijos, galima pagal indikacijas vartoti derinant
su opijaus analgetikais tomis pačiomis dozėmis,
kurios rekomenduojamos suaugusiesiems Senyviems (65 metų ir vyresni). Per burną. Gydymą
pradėti mažiausia vaisto doze (paros dozė
– 50 mg).
Inj. į r./inj. į v. Paprastai dozės koreguoti nereikia.
Dėl fiziologiškai silpnesnės inkstų funkcijos senyviems
pacientams, kai yra nestiprus inkstų veiklos
sutrikimas, patariama skirti mažesnę dozę:
50 mg per parą.
Vaikams. Vartojimo saugumas ir vaisto veiksmingumas
vaikams ir paaugliams nenustatytas, todėl
šiuo vaistu jų gydyti negalima.
IFN. Ligoniams, kuriems lengvai sutrikusi inkstų
funkcija, gydymo pradžioje skiriama 50 mg per
parą. Esant vidutinio sunkumo ir sunkiam inkstų
funkcijos sutrikimui, vartoti negalima.
KFN. Pacientams, kuriems nustatytas lengvas
arba vidutinio sunkumo kepenų funkcijos sutrikimas,
gydymo pradžioje vaisto reikia skirti mažesnę
dozę (paros dozė – 50 mg) ir atidžiai stebėti
jų būklę. Esant sunkiam kepenų funkcijos sutrikimui,
vartoti negalima
Nepageidaujamos reakcijos
Dažniausios: virškinimo trakto sutrikimai (diskomfortas
pilve, pykinimas, viduriavimas); padidėjusio
jautrumo reakcijos (bėrimas, angioneurozinė
edema, bronchų spazmas, padidėjęs
jautrumas šviesai); galvos skausmas, svaigimas,
sukimasis; sutrikusi klausa (dažniausiai triukšmas
ausyse); hematurija.
Kitos: kraujavimas iš virškinimo trakto, pepsinė
opa, kolitas; kraujo pokyčiai; susilaikę skysčiai;
inkstų spenelių nekrozė, intersticinė fibrozė, IFN
(ypač jei inkstai pažeisti); kepenų pažeidimas; alveolitas,
plaučių eozinofilija; pankreatitas; akių
pokyčiai; Stevens-Johnson sindromas, toksinė epidermio
nekrolizė; asepsinis meningitas (ypač sergantiesiems
jungiamojo audinio ligomis).
Nėštumas
Rizikos kategorija – CM (D – III trimestru ir prieš
pat gimdymą). Vartoti nerekomenduojama. Reguliariai
vartojant NPUV III trimestru,gali užakti
vaisiaus arterinis latakas, naujagimiui pasireikšti
nuolatinė plautinėhipertenzija. Gimdymas gali
vėluoti ir užtrukti.
Įspėjimai
Atsargiai skirti, kai yra IFN, KFN, širdies nepakankamumas,
alerginė liga, bronchinė astma, sutrikęs
krešumas, neaktyvi pepsinė opa, jei kraujuoja
arba kraujavo virškinimo trakte, taip pat
senyviems asmenims. Jei yra IFN, KFN arba širdies
nepakankamumas, stebėti inkstų funkciją.
Pasireiškus virškinimo trakto pažeidimui, vaisto
toliau nevartoti, išskyrus sunkias reumatines
ligas, kai be NPUV pacientas netoleruoja skausmo
ir stingulio.

Šaltinis | Vaistų žinynas | Lietuvos sveikatos mokslų universitetas | Fiziologijos ir farmakologijos institutas | Medicinos mokslų daktaras Rimas Jankūnas, Medicinos mokslų daktaras Arvydas Milašius | Vidaus ligų klinika | Medicinos mokslų daktarė Palmira Leišytė