Kitos virusinės hemoraginės karštligės, neklasifikuojamos kitaip

Anatomija

Kitos virusinės hemoraginės karštligės, neklasifikuojamos kitaip, dažniausiai veikia žmogaus kraujotakos sistemą, ypač kraujagysles ir kapiliarus. Dėl virusų poveikio kraujagyslių sienelės tampa pralaidžios, o tai sukelia kraujavimus. Liga gali paveikti ir imuninę sistemą, sukeldama uždegiminius procesus, kurie gali pažeisti organus, tokius kaip kepenys, inkstai ir plaučiai. Hemoraginiai simptomai gali būti susiję su įvairių organų funkcijų sutrikimais, todėl liga gali sukelti sisteminį organų nepakankamumą.

Ligos aprašymas

Kitos virusinės hemoraginės karštligės, neklasifikuojamos kitaip, yra grupė virusinių infekcijų, kurios sukelia sunkias ligas ir dažnai baigiasi mirtimi. Šios ligos pasižymi hemoraginiu sindromu, karščiavimu, raumenų skausmu ir kitais simptomais. Jos yra svarbios dėl savo didelio užkrečiamumo ir galimybės sukelti epidemijas, ypač tropiniuose ir subtropiniuose regionuose. Be to, šios ligos kelia didelę grėsmę visuomenės sveikatai, nes gali sukelti didelį mirtingumą ir rimtas komplikacijas.

Ligos priežastis

Kitos virusinės hemoraginės karštligės atsiranda dėl įvairių virusų, tokių kaip filovirusai (pvz., Ebola ir Marburg), arenavirusai ir kt. Šie virusai paprastai perduodami per tiesioginį kontaktą su užkrėstų asmenų kūno skysčiais, taip pat per užkrėstų gyvūnų (pvz., šikšnosparnių) ekskrementus ar audinius. Rizikos veiksniai apima kontaktą su užkrėstais asmenimis, gyvūnais, o taip pat ir tam tikrų geografinių vietovių, kuriose liga yra endeminė, lankymąsi.

Rizikos faktoriai

• Gyvenimo ar darbo sąlygos endeminėse srityse, kuriose plinta liga.
• Kontaktas su užkrėstais asmenimis ar gyvūnais, įskaitant šikšnosparnius ir graužikus.
• Imuninės sistemos sutrikimai, kurie didina infekcijų riziką.
• Netinkamos sanitarinės sąlygos, kurios gali paskatinti viruso plitimą.

Simptomai

• Pradiniai simptomai gali būti nespecifiniai, pavyzdžiui, karščiavimas, silpnumas, raumenų skausmas ir galvos skausmas.
• Vėliau pasireiškia hemoraginiai simptomai, tokie kaip kraujavimas iš nosies, dantenų, vidinis kraujavimas ir odos kraujosruvos.
• Sunkiomis ligos formomis gali pasireikšti organų funkcijos sutrikimai, įskaitant kepenų ir inkstų nepakankamumą.

Diagnostika

Diagnostika remiasi klinikinių simptomų vertinimu ir laboratoriniais tyrimais. Pagrindiniai tyrimai apima kraujo tyrimus, skirtus nustatyti viruso buvimą, taip pat serologinius tyrimus, kurie gali atskleisti antikūnus. Be to, gali būti atliekami specifiniai molekuliniai tyrimai, siekiant identifikuoti virusą. Diagnostika yra sudėtinga, todėl svarbu atkreipti dėmesį į paciento istoriją ir galimus kontaktus su užkrėstais asmenimis.

Gydymas

Kol kas specifinio gydymo, skirto šioms virusinėms hemoraginėms karštligėms, nėra. Gydymas daugiausia yra simptominis ir palaikomasis, įskaitant skysčių ir elektrolitų balansą, kraujo perpylimus ir infekcijų prevenciją. Tyrimai dėl naujų terapijų, tokių kaip antivirusiniai vaistai, vis dar vyksta. Taip pat svarbu, kad pacientai gautų tinkamą medicininę priežiūrą, kad būtų galima sumažinti komplikacijų riziką ir pagerinti išgyvenamumą.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas