Kriptokokozė
Anatomija
Kriptokokozė yra grybelinė infekcija, kuri daugiausia paveikia plaučius ir centrinę nervų sistemą. Šis susirgimas dažniausiai pasireiškia asmenims su nusilpusia imunine sistema, todėl jo poveikis gali būti ypač rimtas. Pagrindinis ligos sukėlėjas, Cryptococcus neoformans, į organizmą dažniausiai patenka per kvėpavimo takus, kur jis gali sukelti pneumoniją. Jei infekcija plinta į smegenis, ji gali sukelti meningitą, paveikdama smegenų dangalus ir sukelti neurologinius sutrikimus.
Ligos aprašymas
Kriptokokozė yra rimta infekcija, kuri gali sukelti sunkių komplikacijų, ypač žmonėms, sergantiems imunodeficitu, tokiems kaip ŽIV užsikrėtę asmenys. Liga gali pasireikšti tiek plaučių, tiek neurologiniais simptomais, ir jos diagnostika gali būti sudėtinga dėl nespecifinių simptomų. Tai ypač svarbi liga, nes ji gali sukelti ilgalaikių sveikatos problemų ir net mirtį, jei nebus tinkamai gydoma.
Ligos priežastis
Pagrindinė kriptokokozės priežastis yra grybelis Cryptococcus neoformans, kuris natūraliai randamas dirvožemyje, ypač ten, kur gausu paukščių išmatų. Infekcija įvyksta, kai asmuo įkvepia sporas, tačiau ne visi, kurie su jomis susiduria, suserga. Rizikos veiksniai apima nusilpusį imunitetą, pavyzdžiui, dėl ŽIV, vėžio, imunosupresantų vartojimo ar kitų ligų, kurios gali paveikti imuninę sistemą.
Rizikos faktoriai
- ŽIV infekcija – žmonės, sergantys ŽIV/AIDS, yra labiau linkę susirgti kriptokokozė, nes jų imuninė sistema yra nusilpusi.
- Vėžys ir chemoterapija – asmenys, kurie gydomi chemoterapija, taip pat gali turėti silpną imuninę sistemą, kas padidina infekcijos riziką.
- Organų transplantacija – imunosupresantų vartojimas po organų transplantacijos gali padidinti riziką užsikrėsti šia liga.
- Diabetas – diabetu sergantys pacientai taip pat gali turėti didesnę riziką susirgti kriptokokozė.
Simptomai
- Pagrindiniai simptomai gali būti kosulys, krūtinės skausmas, dusulys, karščiavimas ir nuovargis. Jei infekcija plinta į smegenis, gali pasireikšti galvos skausmas, pykinimas, vėmimas, fotofobija ir neurologiniai sutrikimai, tokie kaip konfuzija ar sąmonės sutrikimai.
Diagnostika
Kriptokokozės diagnozė dažnai prasideda nuo paciento istorijos ir fizinio ištyrimo. Pagrindiniai diagnostiniai tyrimai apima krūtinės ląstos rentgenogramą, kompiuterinę tomografiją ir smegenų skysčio analizę. Smegenų skysčio tyrimas gali atskleisti grybelio buvimą ir padėti nustatyti ligos sunkumą.
Gydymas
Kriptokokozės gydymas dažniausiai apima antifunginius vaistus, tokius kaip flukonazolas ar amfotericinas B. Gydymo trukmė ir vaistų pasirinkimas priklauso nuo infekcijos sunkumo ir paciento imuninės būklės. Be to, pacientams, sergantiems ŽIV, gali prireikti antiretrovirusinio gydymo, kad būtų sustiprinta imuninė sistema. Taip pat svarbu stebėti pacientus po gydymo, kad būtų galima nustatyti galimas komplikacijas ar recidyvus.
Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas