Krūtinės angina

Anatomija

Krūtinės angina, dar žinoma kaip krūtinės skausmas, yra būklė, kuri dažniausiai susijusi su širdies ir kraujagyslių sistema. Pagrindiniai organai, paveikti šios ligos, yra širdis ir aorta, taip pat širdies raumuo (miokardas) ir širdies apkrovą reguliuojantys kraujagyslės. Krūtinės angina atsiranda dėl sumažėjusio kraujo pritekėjimo į širdį, dažniausiai dėl aterosklerozės, kurioje susidarę riebalų apnašos susiaurina kraujagysles. Tai sukelia deguonies trūkumą širdies raumenyje, kas gali sukelti skausmą ir diskomfortą krūtinėje.

Ligos aprašymas

Krūtinės angina yra širdies liga, kuri pasireiškia skausmu ar diskomfortu krūtinėje. Ši būklė gali būti trumpalaikė ir atsirasti fizinio krūvio ar emocinės įtampos metu. Krūtinės angina yra svarbi, nes ji gali būti įspėjamasis ženklas apie didesnę širdies ligų riziką, įskaitant miokardo infarktą. Liga gali pasireikšti dviem pagrindinėmis formomis: stabilia angina, kuri atsiranda prognozuojamai, ir nestabilia angina, kuri gali pasireikšti net ramybės būsenoje ir yra pavojingesnė.

Ligos priežastis

Pagrindinės krūtinės anginos priežastys yra susijusios su širdies kraujagyslių ligomis. Dažniausiai tai yra aterosklerozė, kurioje kraujagyslės susiaurėja dėl riebalų apnašų. Kitos priežastys gali apimti koronarinės arterijos spazmus, kraujo krešulius, kurie gali užblokuoti kraujo tekėjimą, arba širdies raumens hipoksiją. Taip pat svarbu paminėti, kad ilgalaikė streso, rūkymo, nesveikos mitybos ir fizinio neaktyvumo įtaka gali prisidėti prie ligos vystymosi.

Rizikos faktoriai

• Amžius: vyresnio amžiaus žmonės dažniau serga širdies ligomis.
• Vyriška lytis: vyrai dažniau patiria krūtinės anginą nei moterys iki menopauzės.
• Rūkymas: tabako vartojimas žymiai padidina širdies ligų riziką.
• Diabetas: šios ligos sergantieji turi didesnę riziką susirgti širdies ligomis.
• Nutukimas: perteklinis svoris prisideda prie širdies ir kraujagyslių ligų.
• Fizinio aktyvumo stoka: reguliari mankšta padeda išlaikyti širdies sveikatą.
• Stresas: ilgalaikis stresas gali turėti neigiamą poveikį širdies sveikatai.

Simptomai

• Krūtinės skausmas: dažniausiai apibūdinamas kaip spaudimas, deginimas ar suspaudimas krūtinėje.
• Diskomfortas: gali būti jaučiamas ir kitose kūno vietose, pavyzdžiui, kakle, nugaros, žandikaulio ar rankose.
• Dusulys: fizinio krūvio metu gali pasireikšti kvėpavimo trūkumas.
• Pykinimas: kai kurie pacientai gali jausti pykinimą ar net vėmimą.
• Perspėjimas: simptomai gali pasirodyti ir dingti, priklausomai nuo fizinio aktyvumo ar emocinės būklės.

Diagnostika

Krūtinės anginos diagnozė dažniausiai prasideda nuo išsamaus paciento anamnezės ir fizinio ištyrimo. Gydytojas gali rekomenduoti atlikti elektrokardiogramą (EKG), kuri padeda nustatyti širdies ritmo sutrikimus. Taip pat gali būti atliekami kraujo tyrimai, kad būtų įvertinta cholesterolio ir kitų lipidų koncentracija. Stresiniai testai, tokie kaip bėgimo takelio testas, gali padėti įvertinti širdies reakciją į fizinį krūvį. Kartais gali prireikti ir vaizdinių tyrimų, tokių kaip echokardiograma ar koronarinė angiografija.

Gydymas

Krūtinės anginos gydymas gali būti tiek medicininis, tiek nemedicininis. Medicininės galimybės apima vaistus, tokius kaip nitratai, beta blokatoriai, kalcio kanalų blokatoriai ir antitrombocitiniai vaistai, kurie padeda pagerinti kraujo pritekėjimą į širdį ir sumažinti simptomus. Nemedicininiai sprendimai apima gyvenimo būdo pokyčius, tokius kaip sveikesnė mityba, fizinė veikla, rūkymo nutraukimas ir streso valdymas. Naujoviškos terapijos, tokios kaip intervencinės procedūros (pvz., angioplastika) ar net širdies operacijos, gali būti rekomenduojamos sunkesniais atvejais, kai vaistai nesuteikia pakankamo efekto.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas