Kitos helmintozės

Anatomija

Kitos helmintozės dažniausiai paveikia žmogaus virškinimo sistemą, tačiau gali turėti įtakos ir kitoms organizmo sistemoms. Helmintai, arba parazitiniai kirminai, dažniausiai apsigyvena žarnyne, kur jie gali sukelti įvairius sutrikimus. Pavyzdžiui, žarnyno gleivinė gali būti pažeista, o tai gali sukelti uždegiminius procesus. Be to, kai kurie helmintai gali migruoti į kitus organus, tokius kaip kepenys, plaučiai ar net smegenys, sukeldami rimtus sveikatos sutrikimus ir komplikacijas.

Ligos aprašymas

Kitos helmintozės yra grupė ligų, kurias sukelia įvairūs parazitiniai kirminai, tokie kaip askaridės, kaspinuočiai ar trikampiai. Šios ligos yra svarbios, nes jos gali sukelti rimtų sveikatos problemų, ypač vaikams ir žmonėms, turintiems susilpnėjusią imuninę sistemą. Helmintozės gali sukelti mitybos trūkumus, augimo ir vystymosi sutrikimus, taip pat gali būti susijusios su kitomis ligomis. Dėl šių priežasčių būtina atkreipti dėmesį į prevenciją ir gydymą.

Ligos priežastis

Kitos helmintozės dažniausiai kyla dėl parazitinių kirminų, kurie patenka į organizmą per užterštą maistą, vandenį arba kontaktuodami su užkrėstais paviršiais. Pagrindinės šios ligos priežastys yra:

• Netinkama higiena – neplautos rankos, ypač po tualeto naudojimo, gali sukelti helmintų perdavimą.
• Valgymas nepakankamai termiškai apdorotų maisto produktų, tokių kaip žuvis ar mėsa, gali būti rizikos veiksnys.
• Kontaktas su užkrėstais gyvūnais, ypač šunimis ir katėmis, kurie gali būti helmintų nešiotojai.

Rizikos faktoriai

• Prasta higiena – asmeninė higiena ir maisto sauga yra esminiai veiksniai, lemiantys helmintozės riziką.
• Gyvenimo sąlygos – gyvenimas nešvariose aplinkose, ypač tose, kur trūksta sanitarijos, didina užsikrėtimo tikimybę.
• Imuninės sistemos sutrikimai – žmonės su silpna imunine sistema yra labiau linkę į helmintinių infekcijų vystymąsi.

Simptomai

• Simptomai gali labai skirtis priklausomai nuo helminto tipo ir užsikrėtimo laipsnio. Lengvi atvejai gali būti besimptomiai, tačiau dažniausiai pasitaiko:
• Pilvo skausmas ir diskomfortas, ypač po valgio.
• Viduriavimas arba vidurių užkietėjimas, kurie gali būti periodiniai.
• Vėmimas ir pykinimas, ypač sunkių infekcijų atveju.
• Nuovargis ir silpnumas, atsirandantys dėl maistinių medžiagų trūkumo.

Diagnostika

Diagnostika remiasi klinikiniais simptomais ir laboratoriniais tyrimais. Pagrindiniai diagnostikos metodai apima išmatų tyrimą, siekiant nustatyti helmintų kiaušinius, taip pat kraujo tyrimus, kurie gali parodyti imuninį atsaką į parazitus. Kartais gali prireikti papildomų tyrimų, tokių kaip endoskopija, norint vizualizuoti žarnyną ir paimti biopsiją, jei įtariama, kad helmintai pažeidė gleivinę.

Gydymas

Gydymas priklauso nuo helminto tipo ir užsikrėtimo sunkumo. Dažniausiai naudojami antiparazitiniai vaistai, tokie kaip albendazolas arba mebendazolas, kurie veiksmingai naikina parazitus. Be to, svarbu išgydyti simptomus ir atstatyti organizmo sveikatą, todėl gali būti rekomenduojama vartoti probiotikus, vitaminus ir mineralus, o sunkių atvejų atveju – hospitalizacija ir intensyvi priežiūra. Prevencija, įskaitant asmens higienos laikymąsi ir tinkamą maisto ruošimą, yra esminė siekiant išvengti užsikrėtimo šia liga.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas