Moters lytinių organų nepatikslintos ir nežinomos eigos navikai

Anatomija

Moters lytiniai organai apima tiek išorinius, tiek vidinius organus. Išoriniai organai (vulva) apima lytines lūpas, klitorį ir makštį, tuo tarpu vidiniai organai apima gimdą, kiaušidės ir kiaušintakius. Liga, pavadinta „moters lytinių organų nepatikslintos ir nežinomos eigos navikai”, dažniausiai paveikia šiuos vidinius organus, ypač gimdą ir kiaušides, sukeldama įvairius patologinius procesus, kurie gali turėti įtakos reprodukcinės sistemos funkcijoms ir bendrai sveikatai.

Ligos aprašymas

Ši liga apima navikus, kurie gali būti gerybiniai arba piktybiniai, ir kurie nebuvo tiksliai identifikuoti pagal jų histologinę struktūrą. Tokie navikai gali išsivystyti bet kuriame moters lytinių organų audinyje, tačiau dažnai jie pasireiškia kaip nenustatyti navikiniai procesai, kurie gali sukelti rimtų sveikatos problemų. Liga yra svarbi, nes ji gali turėti didelį poveikį moters gyvenimo kokybei, reprodukcinei sveikatai ir gali reikalauti intensyvaus gydymo.

Ligos priežastis

Pagrindinės šios ligos priežastys gali būti įvairios. Tai gali apimti genetinius veiksnius, hormonų disbalansą, uždegiminius procesus bei aplinkos veiksnius, tokius kaip cheminės medžiagos. Kai kurie mechanizmai, galintys prisidėti prie navikų atsiradimo, yra ląstelių proliferacija ir apoptozės sutrikimai, kurie gali sukelti nenormalią ląstelių augimą ir formavimąsi.

Rizikos faktoriai

• Genetiniai veiksniai: šeimos anamnezė, kurioje buvo navikų, gali padidinti riziką.
• Hormoninės problemos: estrogeno ir progesterono disbalansas gali prisidėti prie navikų vystymosi.
• Aplinkos veiksniai: cheminiai teršalai, rūkymas ir kiti toksinai gali padidinti riziką.
• Amžius: vyresnės moterys yra labiau linkusios į šią ligą, ypač po menopauzės.

Simptomai

• Pagrindiniai ligos simptomai gali apimti neįprastą kraujavimą iš makšties, skausmą dubens srityje, nereguliarų menstruacijų ciklą ir skausmą lytinių santykių metu. Kai kuriais atvejais navikai gali būti besimptomiai, kol jie nepasiekia pažengusios stadijos, todėl simptomai gali svyruoti nuo lengvų iki sunkių.

Diagnostika

Ši liga diagnozuojama naudojant įvairius medicininius tyrimus. Gydytojai dažnai atlieka dubens tyrimą, ultragarsą, magnetinio rezonanso tomografiją (MRT) arba kompiuterinę tomografiją (KT), kad įvertintų navikų buvimą ir dydį. Be to, biopsija gali būti atliekama, siekiant nustatyti naviko tipą ir jo pobūdį.

Gydymas

Gydymo galimybės gali apimti chirurginį gydymą, chemoterapiją ir radioterapiją, priklausomai nuo naviko tipo ir stadijos. Taip pat įtraukiamos hormonų terapijos galimybės, kurios gali padėti kontroliuoti hormonų lygį ir sumažinti navikų augimą. Naujausios terapijos galimybės gali apimti imunoterapiją ir tikslinę terapiją, kurios yra pažangios gydymo metodikos, skirtos konkretiems navikų tipams. Svarbu, kad kiekviena moteris, turinti rizikos veiksnių ar simptomų, kreiptųsi į gydytoją dėl ankstyvos diagnostikos ir gydymo.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas