Vyro lytinių organų nepatikslintos ir nežinomos eigos navikai

Anatomija

Vyro lytinių organų nepatikslintos ir nežinomos eigos navikai dažniausiai paveikia reprodukcinę sistemą, įskaitant sėklides, varpą ir prostatos liauką. Sėklidės yra atsakingos už spermatozoidų gamybą ir testosterono sintezę, o prostata vaidina svarbų vaidmenį spermos sudėtyje. Bet koks navikas šiuose organuose gali turėti įtakos ne tik reprodukcinei funkcijai, bet ir bendrai sveikatai bei gyvenimo kokybei.

Ligos aprašymas

Vyro lytinių organų nepatikslintos ir nežinomos eigos navikai yra reta, tačiau rimta liga, kuriai būdingas nenormalus ląstelių augimas vyrų reprodukcinėje sistemoje. Šios ligos diagnozė gali būti sudėtinga, nes navikai gali pasireikšti įvairiais simptomais arba visai nesukelti jokių požymių ankstyvose stadijose. Ši liga yra svarbi dėl jos potencialo sukelti rimtų sveikatos problemų, įskaitant nevaisingumą ir gyvybei pavojingus būkles, jei navikai tampa piktybiniai.

Ligos priežastis

Pagrindinės šios ligos priežastys gali būti genetiniai veiksniai, hormonų disbalansas ir aplinkos veiksniai. Tyrimai rodo, kad tam tikri genai, atsakingi už ląstelių augimą ir dalijimąsi, gali būti mutavę, sukeldami navikų formavimąsi. Hormonų, ypač testosterono, lygio pokyčiai taip pat gali prisidėti prie ligos vystymosi. Be to, ilgalaikis poveikis tam tikroms cheminėms medžiagoms, tokioms kaip pesticidai ar pramoninės chemijos produktai, gali padidinti riziką susirgti šia liga.

Rizikos faktoriai

• Genetiniai veiksniai – šeimos istorija, susijusi su vėžiu, gali padidinti riziką.
• Hormonų disbalansas – anomalūs hormonų lygiai gali skatinti nenormalų ląstelių augimą.
• Aplinkos veiksniai – chemikalai ir kitos toksiškos medžiagos gali būti susijusios su ligos vystymusi.
• Amžius – vyresni vyrai dažniau serga šiais navikais.

Simptomai

• Pradiniai simptomai gali būti neskausmingi guzeliai ar patinimai sėklidėse, kurie gali virsti skausmingais, jei navikas auga.
• Pasireiškia diskomfortas ar skausmas apatinėje pilvo dalyje, o taip pat gali būti pastebimas kraujo buvimas šlapime.
• Pažengusi liga gali sukelti svorio kritimą, nuovargį ir bendrą silpnumą.

Diagnostika

Diagnostika apima fizinį tyrimą, ultragarsinį tyrimą, kompiuterinę tomografiją (KT) ir magnetinio rezonanso tomografiją (MRT), siekiant nustatyti naviko buvimą ir dydį. Be to, gali būti atliekami kraujo tyrimai, siekiant įvertinti naviko žymenų lygį, kuris gali padėti diagnozuoti ir stebėti ligą.

Gydymas

Gydymo galimybės gali apimti chirurginį naviko pašalinimą, chemoterapiją ir radioterapiją. Šiuolaikiniai gydymo metodai taip pat gali apimti tikslinę terapiją, kuri orientuota į specifinius molekulinius procesus naviko ląstelėse. Be to, pacientams gali būti rekomenduojama psichologinė parama ir gyvenimo būdo pokyčiai, siekiant pagerinti bendra sveikatą ir gyvenimo kokybę.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas