Eritrocitai, eritrocitų skaičius

Norma
Moterys 4,1–5,1× 10¹²/l
Vyrai 4,5–5,9× 10¹²/l
Vaikai
1–3 dienos po gimimo 4,0–6,6× 10¹²/l
1 sav. 3,9–6,3× 10¹²/l
2 sav. 3,6–6,2× 10¹²/l
1 mėn. 3,0–5,4× 10¹²/l
2 mėn. 2,7–4,9× 10¹²/l
3–6 mėn. 3,1–4,5× 10¹²/l
7–24 mėn. 3,7–5,3× 10¹²/l
3–6 metai 3,9–5,3× 10¹²/l
7–12 metų 4,0–5,2× 10¹²/l

Sinonimai: RBC, ERY.
Kraujas EDTA
Dangtelis violetinis, tepinėlis

Eritrocitai – pati gausiausia kraujo ir viso organizmo ląstelė. Žmogaus ir žinduolių eritrocitai neturi branduolio ir yra įgaubti iš abiejų pusių – „disko“, „padangos“ formos. Eritrocituose randamas hemoglobinas – pagrindinė deguonį, anglies dioksidą ir kitas dujas pernešanti medžiaga. Eritrocitai turi antigeninę struktūrą, todėl šių struktūrų (kraujo grupių) suderinamumas būtinas perpilant kraują. Pasireiškus anemijai eritrocitų sumažėja. Tačiau sergant mikrocitinėmis anemijomis (pvz., geležies stokos anemija) jų skaičius mažėja lėtai. Hemoglobinas sumažėja labiau, nei sumažėja eritrocitų skaičius periferiniame kraujyje. Sergant geležies stokos anemija sumažėja eritrocitų dydis, nustatomas MCV rodikliu. Atvirkščiai būna esant makrocitinėms anemijoms – labiau sumažėja eritrocitų skaičius, o hemoglobinas kinta lėtai. Todėl eritrocitai būna didesni, juose daugiau hemoglobino, MCV ir MCH indeksai padidėję.

Šaltinis | Pagrindinių laboratorinių tyrimų žinynas | Medicinos mokslų daktaras Gintaras Zaleskis