Kolpocitologija (PAP – Papanicolaou tepinėlis)

Sinonimai: kolpocitograma, makšties citologinė reakcija, papanicolaou tepinėlis, ginekologinė citologija, PAP, onkocitologija, cervikalinė/vaginalinė citologija, Herpes/HPV tepinėlis.
Dažymo modifikacijos: Cytocolor^®, Papanicolaou (klasikinis), Shorr, DiffQuick^®, ViraPap^®, ViraType®
Makšties tepinėlis

PAP (Papanicolaou) tyrimas leidžia įtarti pirminį ar metastazinį vėžį, nustatyti cervikalinę displaziją, diagnozuoti dishormonines būkles, genitalines infekcijas. Daugelyje valstybių PAP tepinėlis yra standartinė procedūra, taikoma kolpocitologinei analizei skryningo būdu. PAP tyrimui būtina tiesioginė ginekologo ir laboratorijos sąveika, kadangi nuo to, kaip ginekologas paima ir užfiksuoja medžiagą, labiausiai priklauso tyrimo kokybė ir rezultatas. Skirtingai nuo visų kitų morfologinės analizės procedūrų, čia būtina užfiksuoti tepinėlį tol, kol jis dar yra drėgnas. Todėl ginekologas, padaręs tiriamosios medžiagos tepinėlį ant stiklo, po kelių sekundžių turi užpurkšti ant jo specialų fiksuojantį aerozolį. Toks tepinėlis gali būti saugomas keletą mėnesių ir ilgiau.

Dr. George Papanicolaou 1917 m. pirmą kartą panaudojo specifinį dažymo būdą menstruacinio ciklo fazėms nustatyti. Apie 1940 m. industrinėse valstybėse šis metodas buvo pradėtas masiškai taikyti profilaktiniams patikrinimams, ankstyvajai gimdos kaklelio vėžio diagnostikai ir hormoninio ciklo fazėms įvertinti. Skirtingai nuo kitų galimų vėžio lokalizacijų, gimdos kaklelis yra patogus tuo, kad vėžį galima aptikti ankstyvoje stadijoje. PAP tepinėlis ir biopsinės medžiagos tyrimas iš įtartino židinio yra iš principo skirtingi tyrimai. PAP tepinėlis gali padėti dar nematyti (carcinoma in situ). JAV 1947 m. įdiegus PAP tepinėlio profilaktinius tyrimus, mirštamumas po 40 metų nuo gimdos vėžio sumažėjo 80%. Ginekologas turi mokėti paimti tepinėlį iš cervikalinio kanalo ir skliauto bei žinoti, kad jį nedelsiant reikia užfiksuoti.

Ginekologas atsakingas už tai, kad tiriamosios medžiagos kiekis būtų pakankamas, kad tepinėlis būtų užteptas plonai, nebūtų ląstelių irimo požymių, nebūtų kitų faktorių, trukdančių kokybiškai ištirti tepinėlį (lubrikantų perteklius spatulėms padengti, milteliai nuo pirštinių ir pan.). Visada būtina padaryti bent tris tepinėlius. PAP tyrimas retai padeda išaiškinti endometrinį vėžį.

PAP tepinėlio interpretacijų bendri principai:

1. PAP grupės (tradicinės PAP klasės ir Bethesdos pataisos).

PAP tepinėlio rezultatai anksčiau buvo skirstomi į penkias grupes. Kai kur šis skirstymas išlieka iki šiol. Tačiau Bethesdos klasifikacija leidžia atsisakyti klasių (PAP grupių) ir naudoti kitus aprašomojo pobūdžio interpretavimus (žr. „PAP interpretacijos“). Klinicistui tam tikros grupės nustatymas leidžia pasirinkti tolesnį veiksmų planą.

Nomenklatūra, pradėta taikyti 1989 m., vadinama Bethesdos nomenklatūros modifikacija. Vėliau, patariant tarptautinei citologų akademijai, ji buvo šiek tiek pakoreguota. Cervikalinės-vaginalinės citopatologijos aprašyme būtinai turėtų būti nurodyti šie faktai:
• ar medžiaga buvo tinkamos (netinkamos) kokybės;
• citologinė diagnozė;
• aprašomoji diagnozė.

1. CIN , SIL, AGUS, ASCUS, HPV ir kita nomenklatūra.

Morfologas, įvertindamas PAP tepinėlį, gali remtis tarptautiniais nomenklatūriniais indeksais, naudojamais tam tikrai patologinei būklei nustatyti.

CIN 1 – reiškia, kad yra nedidelis plokščialąstelinis intraepitelinis pažeidimas (CIN – angl. cervical intraepitelial neoplasia – terminas, nurodantis, kokio sunkumo displazijos pokyčiai randami PAP tepinėlyje). Kiti terminai, vartojami panašiai morfologijai apibrėžti: 1) nedidelė displazija; 2) LSIL (angl. low grade squamous intreaepithelial lesion). Sinonimas LGSIL. Pagal seną klasifikaciją toks užrašas gali atitikti arba 2-ą, arba 3-ią PAP grupę.

CIN 2 – reiškia, kad yra vidutinis plokščialąstelinis intraepitelinis pažeidimas. Kiti terminai, vartojami panašiai morfologijai apibrėžti: 1) vidutinė displazija; 2) MSIL (angl. moderate grade squ-amous intreaepithelial lesion). Pagal seną klasifikaciją tai atitinka 3-ią arba 4-ą PAP grupę.

CIN 3 – reiškia, kad yra didelis plokščialąstelinis intraepitelinis pažeidimas. 1) didelė displazija; 2) HSIL (angl. high grade s quamous intreaepithelial lesion). Sinonimas HGSIL. Pagal seną klasifikaciją tai atitinka 4-ą PAP grupę.

Plokščialąstelinis vėžys. Vartojamas sutrumpinimas SCC (angl. squamous cell carcinoma). Apie 80% gimdos kaklelio vėžių yra plokščialąsteliniai. Pagal seną klasifikaciją tai atitinka 5-ą PAP grupę.

AGUS (angl. atipical glandular cells of undetermined significance) – sunkiai identifikuojamos atipinės liaukinės ląstelės. Pagal senąją klasifikaciją tai priskiriama 2-ai arba 3-iai PAP grupei. Morfologas pagal galimybes turėtų papildomai įvertinti matomą patologiją ir nurodyti vyraujančius pokyčius – piktybinio ar uždegiminio pobūdžio.

ASCUS – sunkiai identifikuojamos atipinės plokščiojo epitelio ląstelės. Pagal senąją klasifikaciją tai priskiriama 2-ai arba 3-iai PAP grupei. (ASCUS – angl. atipical squamous cells of undetermined significance). Morfologas pagal galimybes turėtų papildomai įvertinti matomą patologiją ir nurodyti vyraujančius piktybinio ar uždegiminio pobūdžio pokyčius. HPV rodo, kad morfologiniai pokyčiai panašūs į tuos, kuriuos gali sukelti žmogaus papilomos viruso (angl. human papilloma virus) infekcija. Anksčiau šiam fenomenui apibūdinti vartoti kiti terminai: 1) koilocitozė; 2) kondilomatozinė atipija; 3) koilocitozinė atipija. Morfologinius pokyčius, rodančius galimą HPV infekciją, reikia verifikuoti nemorfologiniais metodais. Morfologinių pokyčių ir nemorfologinių HPV viruso infekciją patvirtinančių metodų sutapimas nėra labai didelis. Vienas iš geresnių patvirtinančių metodų – HPV identifikavimas polimerazės grandinine reakcija. Tik keletas HPV grupės virusų yra onkogeniniai (pavyzdžiui, onkogeniniais laikomi HPV 18 ir HPV 16). Be to, neretai ir jų infekcija nepasireiškia tolesne proceso malignizacija. HPV nustatymas ir viruso tipo identifikavimas negali atstoti PAP tepinėlio tyrimo. Maždaug 30% atvejų, kai patvir-tinama HPV būdinga morfologija, PGR pavyksta identifikuoti virusą.

3. Ovarų funkcijos įvertinimas pagal citologinį tyrimą (MI indeksas).

Kiaušidžių funkciją galima vertinti pagal ląstelių subrendimo indeksą (MI – angl. maturation index), nustatomą atliekant PAP tyrimą. Jis nustatomas įvertinant parabazalinių, intermedialinių ir paviršinių ląstelių santykį (MI = parabazalinės/intermedialinės/paviršinės ląstelės) PAP tepinėlyje. Šis santykis (MI) įvertinamas skaičiuojant ir klasifikuojant mažiausiai 100 ląstelių.

Šaltinis | Pagrindinių laboratorinių tyrimų žinynas | Medicinos mokslų daktaras Gintaras Zaleskis