1 tipo cukrinis diabetas su kraujotakos komplikacija
Anatomija
1 tipo cukrinis diabetas yra autoimuninė liga, kuri tiesiogiai paveikia kasą, ypač Langerhanso salelių beta ląsteles, atsakingas už insulino gamybą. Insulinas yra hormonas, kuris reguliuoja gliukozės kiekį kraujyje. Kai beta ląstelės yra pažeidžiamos arba sunaikinamos, organizmas negali gaminti pakankamai insulino, todėl gliukozė kaupiasi kraujyje. Be to, diabetas gali paveikti kraujagysles, nervus ir kitus organus, sukeldamas kraujotakos komplikacijas, tokias kaip periferinė neuropatija, retinopatija ir nefropatija, kurios gali sukelti sunkių sveikatos problemų.
Ligos aprašymas
1 tipo cukrinis diabetas yra lėtinė liga, kuriai būdingas insulino trūkumas organizme. Ši liga dažniausiai diagnozuojama vaikystėje ar jaunystėje, todėl ji dažnai vadinama vaikų diabetu. Svarbu suprasti, kad šios ligos eiga gali sukelti įvairias komplikacijas, ypač kraujotakos problemas, kurios gali paveikti širdį, inkstus, akis ir nervus. Dėl šių komplikacijų 1 tipo cukrinis diabetas reikalauja nuolatinės priežiūros ir tinkamo gydymo, kad būtų užkirstas kelias sunkioms pasekmėms.
Ligos priežastis
Pagrindinė 1 tipo cukrinio diabeto priežastis yra autoimuninė reakcija, kurioje organizmo imuninė sistema klaidingai puola ir naikina beta ląsteles kasoje. Nors tikslios priežastys nėra visiškai suprantamos, manoma, kad genetiniai veiksniai, virusinės infekcijos ir aplinkos veiksniai gali prisidėti prie šios ligos vystymosi. Taip pat gali būti, kad kai kurie žmonės yra labiau linkę į šią ligą dėl tam tikrų genų, kurie padidina autoimuninių reakcijų riziką.
Rizikos faktoriai
- Genetika: šeimos istorija 1 tipo cukrinio diabeto gali padidinti riziką, nes tam tikri genai gali būti paveldimi.
- Virusinės infekcijos: kai kurios virusinės infekcijos, tokios kaip Coxsackie virusas, gali sukelti beta ląstelių pažeidimus.
- Aplinkos veiksniai: tam tikri aplinkos veiksniai, pavyzdžiui, maisto papildai ar cheminės medžiagos, gali turėti įtakos ligos vystymuisi.
Simptomai
- Dažnas šlapinimasis: padidėjusi gliukozės koncentracija kraujyje sukelia dažnesnį šlapinimąsi.
- Padidėjęs troškulys: organizmas bando kompensuoti skysčių praradimą, todėl atsiranda nuolatinis troškulys.
- Nuovargis: insulino trūkumas neleidžia organizmui efektyviai naudoti gliukozės energijai, todėl jaučiamas nuovargis.
- Neaiškus matymas: aukštas gliukozės kiekis gali paveikti regėjimą.
- Numetimas svorio: nepaisant padidėjusio apetito, organizmas negali efektyviai naudoti gliukozės, todėl gali atsirasti svorio kritimas.
Diagnostika
1 tipo cukrinio diabeto diagnostika apima kelis tyrimus. Pagrindiniai metodai yra gliukozės kiekio kraujyje matavimas, kuris gali būti atliekamas tiek nevalgius, tiek po valgio. Taip pat naudojami HbA1c tyrimai, kurie rodo vidutinį gliukozės kiekį kraujyje per paskutinius tris mėnesius. Gali būti atliekami ir kiti tyrimai, tokie kaip C-peptido lygio nustatymas, kad būtų galima įvertinti insulino gamybą organizme.
Gydymas
1 tipo cukrinio diabeto gydymas apima insulino terapiją, kad būtų užtikrintas pakankamas insulino kiekis organizme. Insulinas gali būti skiriamas keliais būdais: švirkščiant, naudojant insulino pompas arba inhaliuojant. Be insulino, svarbu laikytis sveikos mitybos ir reguliaraus fizinio aktyvumo, kad būtų išlaikytas normalus gliukozės kiekis kraujyje. Naujausios terapijos galimybės apima insulino analogus ir naujas technologijas, tokias kaip nuotolinio stebėjimo prietaisai, kurie padeda pacientams geriau valdyti savo ligą.
Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas