2 tipo cukrinis diabetas su daugybinėmis komplikacijomis

Anatomija

2 tipo cukrinis diabetas yra liga, paveikianti endokrininę sistemą, ypač kasą, kuri yra atsakinga už insuliną – hormoną, reguliuojantį gliukozės lygį kraujyje. Šios ligos metu organizmas nepajėgia tinkamai reaguoti į insuliną, todėl padidėja gliukozės koncentracija kraujyje. Dėl to gali būti pažeidžiamos ir kitos organų sistemos, įskaitant širdies ir kraujagyslių sistemą, nervų sistemą, inkstus ir akis. Ilgalaikė hiperglikemija gali sukelti mikrovaskulinių ir makrovaskulinių komplikacijų, tokių kaip diabetinė neuropatija, nefropatija ir retinopatija.

Ligos aprašymas

2 tipo cukrinis diabetas yra lėtinė metabolinė liga, kuri pasireiškia, kai organizmas negali tinkamai naudoti insulino arba jo nepakankamai gamina. Tai yra plačiai paplitusi liga, turinti didelę įtaką visuomenės sveikatai, nes ji gali sukelti rimtų komplikacijų. Ši liga dažnai būna asimptominė ankstyvosiose stadijose, todėl diagnozė gali būti nustatyta vėlai, kai jau atsiranda komplikacijos. 2 tipo diabetas yra svarbus, nes jis ne tik mažina gyvenimo kokybę, bet ir gali sukelti pavojingas sveikatos problemas, tokias kaip širdies ligos, insultas, inkstų nepakankamumas ir regėjimo praradimas.

Ligos priežastis

Pagrindinės 2 tipo cukrinio diabeto priežastys yra insulino atsparumas ir sumažėjusi insulino sekrecija. Insulino atsparumas reiškia, kad ląstelės praranda gebėjimą reaguoti į insuliną, o tai sukelia padidėjusią gliukozės koncentraciją kraujyje. Tai gali būti susiję su genetiniais veiksniais, nutukimu, fizinio aktyvumo stoka ir netinkama mityba. Kiti mechanizmai, kurie gali prisidėti prie ligos vystymosi, apima uždegiminius procesus ir hormoninius disbalansus organizme.

Rizikos faktoriai

• Nutukimas – padidėjęs kūno svoris, ypač pilvo srityje, didina insulino atsparumo riziką.
• Fizinis neaktyvumas – mažas fizinis aktyvumas prisideda prie svorio augimo ir insulino atsparumo.
• Genetika – šeimos anamnezė gali padidinti riziką susirgti diabetu.
• Amžius – vyresni nei 45 metų asmenys yra labiau linkę susirgti šia liga.
• Netinkama mityba – per didelis cukraus ir sočiųjų riebalų vartojimas gali prisidėti prie ligos vystymosi.

Simptomai

• Dažnas šlapinimasis – padidėjusi gliukozė sukelia, kad organizmas bando atsikratyti perteklinės gliukozės per šlapimą.
• Neįprastas troškulys – dėl dehidratacijos, kurią sukelia dažnas šlapinimasis.
• Didelis alkis – organizmas negali efektyviai naudoti gliukozės, todėl jaučiamas nuolatinis alkis.
• Nuovargis – energijos trūkumas gali sukelti nuovargį ir silpnumą.
• Regėjimo sutrikimai – ilgalaikė hiperglikemija gali paveikti regėjimą.

Diagnostika

2 tipo cukrinio diabeto diagnozė paprastai atliekama remiantis kraujo tyrimais, kurie matuoja gliukozės lygį. Pagrindiniai tyrimai apima: gliukozės koncentracijos matavimą tuščiu skrandžiu, gliukozės tolerancijos testą ir HbA1c testą, kuris rodo vidutinę gliukozės koncentraciją per pastaruosius 2-3 mėnesius. Taip pat gali būti atliekami kiti tyrimai, siekiant įvertinti galimas komplikacijas, pavyzdžiui, inkstų funkcijos tyrimai ir akių patikrinimai.

Gydymas

2 tipo cukrinio diabeto gydymas apima tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Pirmiausia, pacientams rekomenduojama keisti gyvenimo būdą – laikytis sveikos mitybos, didinti fizinį aktyvumą ir kontroliuoti kūno svorį. Medicininis gydymas gali apimti vaistus, kurie padeda kontroliuoti gliukozės lygį, pavyzdžiui, metformino, sulfonilkarbamido grupės vaistus ar naujesnius preparatus, tokius kaip GLP-1 receptorių agonistai ir SGLT-2 inhibitoriai. Pastaruoju metu vis daugiau dėmesio skiriama insulino terapijai, ypač tiems pacientams, kuriems sunku kontroliuoti gliukozės lygį. Be to, svarbu reguliariai stebėti gliukozės lygį kraujyje ir atlikti gydytojo rekomenduojamus tyrimus, siekiant nustatyti galimas komplikacijas.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas