Afrikinė tripanosomozė (Miego liga)
Anatomija
Afrikinė tripanosomozė, dar vadinama miego liga, tiesiogiai veikia žmogaus nervų sistemą, ypač centrinę nervų sistemą. Infekcija sukelia uždegiminius procesus smegenyse ir stuburo smegenyse, kurie gali sukelti neurologinius sutrikimus. Liga paveikia imuninę sistemą, sumažindama organizmo gebėjimą kovoti su kitomis infekcijomis. Be to, liga gali paveikti širdį ir kraujagysles, sukeldama širdies ritmo sutrikimus ir kraujotakos problemas, o tai gali lemti rimtus sveikatos sutrikimus.
Ligos aprašymas
Afrikinė tripanosomozė yra parazitinė liga, kurią sukelia tripanosomų rūšys, perduodamos per musės, vadinamos tsetse, įkandimus. Liga pasireiškia dviem etapais: pirmasis etapas apima nespecifinius simptomus, tokius kaip karščiavimas, galvos skausmas ir raumenų skausmai, o antrasis etapas – neurologinius simptomus, tokius kaip mieguistumas, sumišimas ir psichiniai sutrikimai. Miego liga yra svarbi dėl savo didelio mirtingumo ir negalios lygio, ypač Afrikoje, kur liga dažniausiai pasitaiko.
Ligos priežastis
Afrikinė tripanosomozė yra sukelta dviejų rūšių tripanosomų: Trypanosoma brucei gambiense ir Trypanosoma brucei rhodesiense. Pirmoji rūšis dažniausiai sukelia lėtines formas ligos, o antroji – ūmines. Rizikos veiksniai apima tsetse musės buveines, kurios dažniausiai randamos Afrikos kaimo vietovėse, taip pat kontaktą su užkrėstais gyvūnais, kurie yra parazito rezervuarai. Be to, žmonių migracija į užkrėstas teritorijas taip pat prisideda prie ligos plitimo.
Rizikos faktoriai
- Gyvenimas arba darbas tsetse musėms užkrėstose teritorijose, kuriose yra didelė rizika užsikrėsti.
- Kontaktas su užkrėstais gyvūnais, pavyzdžiui, galvijais, kurie gali būti parazito nešiotojai.
- Žemės ūkio veikla, ypač tose vietovėse, kuriose plinta tsetse musės.
- Imuninės sistemos silpnėjimas, kuris gali padidinti užsikrėtimo riziką ir ligos sunkumą.
Simptomai
- Pirmieji simptomai gali apimti karščiavimą, galvos skausmą, raumenų skausmus ir nuovargį. Laikui bėgant, simptomai gali progresuoti ir pasireikšti neurologiniai sutrikimai, tokie kaip miego sutrikimai, sumišimas, judesių koordinacijos praradimas ir psichiniai sutrikimai. Vėlyvoje ligos stadijoje gali pasireikšti koma ir net mirtis, jei gydymas nėra pradėtas laiku.
Diagnostika
Afrikinės tripanosomozės diagnozė paprastai remiasi klinikiniais simptomais ir laboratoriniais tyrimais. Gydytojai gali atlikti kraujo tyrimus, siekdami nustatyti tripanosomas, taip pat gali būti atliekami stuburo smegenų skysčio tyrimai, kad būtų įvertinta nervų sistemos būklė. Papildomi diagnostiniai metodai gali apimti serologinius testus, kurie padeda nustatyti imuninį atsaką į parazitą.
Gydymas
Afrikinės tripanosomozės gydymas priklauso nuo ligos stadijos. Pirmajame etape dažniausiai skiriami vaistai, tokie kaip pentamidinas arba suraminas. Antrame etape, kai liga paveikia centrinę nervų sistemą, naudojami vaistai, tokie kaip melarsoprolis, kuris yra labai efektyvus, tačiau gali turėti sunkių šalutinių poveikių. Naujausios terapijos galimybės apima naujų vaistų, tokių kaip fexinidazolis, tyrimus, kurie gali pasiūlyti mažiau toksiškų gydymo metodų. Be vaistų, svarbu ir prevencija, įskaitant tsetse musių kontrolę ir švietimą apie ligos plitimą.
Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas