Agranulocitozė

Anatomija

Agranulocitozė yra kraujo sutrikimas, kuris tiesiogiai susijęs su kaulų čiulpų funkcija ir imuninės sistemos veikimu. Ši liga pasižymi reikšmingu granulocitų (baltųjų kraujo kūnelių, padedančių kovoti su infekcijomis) skaičiaus sumažėjimu. Granulocitai yra svarbi leukocitų grupė, kurią sudaro neutrofilai, eozinofilai ir bazofilai. Dėl šios ligos sutrikusios imuninės sistemos funkcijos, organizmas tampa jautresnis infekcijoms, o tai gali paveikti visus organus, ypač tuos, kurie yra labiausiai pažeidžiami infekcijų, pavyzdžiui, plaučius, širdį ir inkstus.

Ligos aprašymas

Agranulocitozė yra būklė, kai organizme labai sumažėja neutrofilų skaičius, o tai yra vienas iš granulocitų tipų. Ši liga gali būti tiek įgimta, tiek įgyta. Įgimta agranulocitozė gali atsirasti dėl genetinių sutrikimų, o įgyta forma dažniausiai pasitaiko dėl tam tikrų vaistų, infekcijų arba autoimuninių ligų. Agranulocitozė yra svarbi, nes ji gali sukelti sunkių komplikacijų, tokių kaip sepsis, kuris gali būti gyvybei pavojingas.

Ligos priežastis

Pagrindinės agranulocitozės priežastys gali būti įvairios. Dažniausiai tai sukelia tam tikri vaistai, tokie kaip antibiotikai, chemoterapiniai preparatai ir vaistai nuo skausmo. Be to, infekcijos, tokios kaip virusinės ar bakterinės, gali sukelti granulocitų skaičiaus sumažėjimą. Autoimuninės ligos, tokios kaip lupus arba reumatoidinis artritas, taip pat gali prisidėti prie agranulocitozės. Tam tikri genetiniai sutrikimai, pavyzdžiui, Kostmano sindromas, gali būti įgimtos agranulocitozės priežastis.

Rizikos faktoriai

• Vaistų vartojimas: tam tikri vaistai, ypač chemoterapiniai, gali sukelti agranulocitozę.
• Infekcijos: virusinės arba bakterinės infekcijos gali sumažinti granulocitų skaičių.
• Autoimuninės ligos: ligos, kurios sukelia organizmo imuninės sistemos ataką prieš pačias ląsteles, gali prisidėti prie agranulocitozės.
• Genetiniai sutrikimai: paveldimi veiksniai gali padidinti agranulocitozės riziką.

Simptomai

• Pagrindiniai agranulocitozės simptomai yra karščiavimas, silpnumas, nuovargis ir dažnos infekcijos. Kai kurie pacientai gali patirti burnos ar gerklės uždegimą, odos bėrimus, o sunkesniais atvejais – sepsį. Simptomai gali svyruoti nuo lengvų iki sunkių, priklausomai nuo granulocitų skaičiaus sumažėjimo laipsnio.

Diagnostika

Agranulocitozė diagnozuojama atliekant kraujo tyrimus, kurie parodo baltųjų kraujo kūnelių skaičių ir jų sudėtį. Paprastai nustatomas labai sumažėjęs neutrofilų skaičius. Be to, gali būti atliekami kiti tyrimai, siekiant nustatyti ligos priežastį, pavyzdžiui, tyrimai dėl infekcijų ar autoimuninių ligų.

Gydymas

Agranulocitozės gydymas priklauso nuo jos priežasties. Jei liga yra sukelta vaistų, gali būti nutrauktas jų vartojimas. Be to, gydymas gali apimti antibiotikus infekcijoms gydyti, taip pat imunoglobulinų terapiją, siekiant stiprinti imuninę sistemą. Kai kuriais atvejais gali būti rekomenduojama kaulų čiulpų transplantacija, ypač jei agranulocitozė yra įgimta. Taip pat svarbu stebėti paciento būklę ir imtis prevencinių priemonių, kad būtų išvengta infekcijų.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas