Akių ir jų priedų gerybiniai navikai

Anatomija

Akių ir jų priedų gerybiniai navikai dažniausiai paveikia akies struktūras, tokias kaip rageną, rainelę, stiklakūnį ir akies obuolį. Taip pat gali būti pažeidžiami priedai, tokie kaip akies vokai, konjunktyva ir ašarų liaukos. Šie navikai gali turėti įtakos akies funkcijai ir regėjimui, nes jie gali sukelti spaudimą akies struktūroms, o kartais netgi trikdyti normalią akies biologiją. Gerybiniai navikai, nors ir neinvaziniai, gali sukelti simptomus, kurie reikalauja medicininės intervencijos.

Ligos aprašymas

Akių ir jų priedų gerybiniai navikai yra neoplazmos, kurios, kaip rodo pavadinimas, nėra piktybinės ir paprastai nesiskverbia į aplinkinius audinius. Šie navikai gali būti įvairių tipų, įskaitant hemangiomas, lipomas, adenomas ir kitas gerybines formacijas. Nors jie dažniausiai nesukelia rimtų sveikatos problemų, jų buvimas gali sukelti diskomfortą, estetinius sutrikimus arba netgi regėjimo problemas, todėl jie yra svarbūs diagnostikos ir gydymo aspektai oftalmologijoje.

Ligos priežastis

Pagrindinės akių ir jų priedų gerybinių navikų priežastys nėra visiškai suprantamos, tačiau manoma, kad genetiniai veiksniai, hormoniniai pokyčiai ir tam tikros aplinkos sąlygos gali turėti įtakos jų vystymuisi. Pavyzdžiui, tam tikri paveldimi sindromai, tokie kaip Sturge-Weber sindromas, gali padidinti riziką susidurti su šiais navikais. Taip pat yra teorijų, kad tam tikri virusai, pavyzdžiui, herpeso virusas, gali prisidėti prie gerybinių navikų formavimosi.

Rizikos faktoriai

• Genetiniai veiksniai – šeimos istorija akių navikų gali didinti riziką.
• Amžius – kai kurie gerybiniai navikai yra dažnesni vyresnio amžiaus žmonėms.
• Aplinkos veiksniai – tam tikri cheminiai junginiai ar radiacija gali prisidėti prie navikų atsiradimo.
• Hormoniniai pokyčiai – pavyzdžiui, nėštumo metu gali padidėti rizika dėl hormoninių pokyčių.

Simptomai

• Gerybiniai navikai gali sukelti įvairius simptomus, priklausomai nuo jų vietos ir dydžio. Lengvi simptomai gali apimti nedidelį diskomfortą ar estetinį netikrumą, o sunkesni atvejai gali sukelti regėjimo sutrikimus, tokias kaip neryškus matymas, dvigubas matymas ar net regėjimo praradimas. Taip pat gali pasireikšti patinimas aplink akis, paraudimas ar ašarojimas.

Diagnostika

Diagnostika dažniausiai prasideda nuo gydytojo apžiūros, kurios metu vertinami simptomai ir atliekama fizinė apžiūra. Papildomi tyrimai, tokie kaip ultragarso, kompiuterinė tomografija (KT) ar magnetinio rezonanso tomografija (MRT), gali būti naudojami naviko dydžiui ir pobūdžiui nustatyti. Taip pat gali būti atliekami biopsijos tyrimai, kad būtų galima patvirtinti naviko gerybingumą.

Gydymas

Gydymo galimybės priklauso nuo naviko tipo, dydžio ir simptomų sunkumo. Dažnai gerybiniai navikai gali būti stebimi be jokio gydymo, ypač jei jie nesukelia simptomų. Tačiau, jei navikas sukelia diskomfortą ar regėjimo problemas, gali prireikti chirurginio pašalinimo. Nuo naujausių terapijų pusės, mokslininkai tiria minimaliai invazinius metodus, tokius kaip lazerinė terapija, kurie gali padėti sumažinti navikus be didelių chirurginių intervencijų. Taip pat svarbu, kad pacientai būtų reguliariai stebimi, kad būtų galima laiku pastebėti bet kokius pokyčius.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas