Aklumas ir silpnas regėjimas

Anatomija

Aklumas ir silpnas regėjimas dažniausiai susiję su akies anatomija ir jos funkcionalumu. Pagrindiniai organai, paveikti šių ligų, yra akies obuolys, tinklainė, regos nervas ir smegenys. Akies obuolys yra sudarytas iš kelių sluoksnių, įskaitant sklerą, choroidą ir tinklainę. Tinklainė, esanti akies viduje, yra atsakinga už šviesos signalų priėmimą ir jų konvertavimą į nervinius impulsus. Regos nervas perduoda šiuos impulsus į smegenis, kur jie yra interpretuojami kaip vaizdas. Bet koks pažeidimas šiuose organuose gali sukelti regėjimo sutrikimus, todėl suprasti jų anatomiją yra būtina norint suvokti ligos pobūdį.

Ligos aprašymas

Aklumas ir silpnas regėjimas apima įvairias regėjimo sutrikimų formas, nuo švelnių iki visiškų regos praradimų. Šios ligos gali būti laikomos rimtomis, nes jos ne tik paveikia individų kasdienį gyvenimą, bet ir gali turėti didelį psichologinį poveikį. Pavyzdžiui, asmenys, turintys silpną regėjimą, gali susidurti su sunkumais, susijusiais su orientacija, socialine sąveika ir savarankiškumu. Aklumas gali sukelti didesnes problemas, įskaitant priklausomybę nuo kitų žmonių ir sumažėjusią gyvenimo kokybę.

Ligos priežastis

Aklumo ir silpno regėjimo priežastys gali būti įvairios. Pagrindinės priežastys apima amžiaus sukeltą degeneraciją, tokią kaip makulos degeneracija, katarakta, diabeto sukeltas retinopatija, glaukomą ir tinklainės atsiskyrimą. Taip pat gali būti genetinės ligos, tokios kaip retinitis pigmentosa, kurios paveikia tinklainę. Be to, traumos, uždegiminiai procesai ir tam tikros infekcijos, pvz., tymų, gali prisidėti prie regos praradimo.

Rizikos faktoriai

• Amžius: vyresni žmonės dažniau patiria regėjimo sutrikimus.
• Genetika: šeimoje buvę regėjimo sutrikimai padidina riziką.
• Diabetas: diabetinė retinopatija yra viena iš dažniausių aklumo priežasčių.
• Rūkymas: tabako vartojimas gali padidinti regėjimo problemų riziką.
• Saulės spinduliai: UV spinduliai gali pakenkti akims ir sukelti kataraktą.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai apima neryškų matymą, sunkumą matyti tamsoje, regėjimo laukų praradimą, spalvų atpažinimo problemas ir akies diskomfortą. Kai kuriais atvejais gali pasireikšti ir skausmas akyse. Simptomai gali varijuoti nuo lengvų (pavyzdžiui, neryškus matymas) iki sunkių (visiškas regėjimo praradimas).

Diagnostika

Aklumo ir silpno regėjimo diagnostikavimas apima kelis tyrimus. Oftalmologas gali atlikti akies tyrimus, įskaitant regėjimo aštrumo patikrinimą, tinklainės tyrimą ir regos nervo įvertinimą. Be to, gali būti naudojami papildomi tyrimai, tokie kaip ultragarsas ar fluorescencinė angiografija, siekiant įvertinti tinklainės būklę ir aptikti galimus pažeidimus.

Gydymas

Gydymo galimybės priklauso nuo ligos pobūdžio ir sunkumo. Medicininiai sprendimai gali apimti vaistus, skirtus glaukomai ar uždegimams gydyti, chirurgines procedūras, tokias kaip kataraktos operacija, ir lazerinę terapiją. Taip pat yra nemedicininių sprendimų, tokių kaip regėjimo korekcijos priemonės (akiniai, kontaktiniai lęšiai) ir reabilitacijos programos, padedančios asmenims prisitaikyti prie regėjimo sutrikimų. Naujausios terapijos galimybės apima genų terapiją ir implantus, kurie gali padėti atkurti regėjimą tam tikroms pacientų grupėms.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas