Aktyvumo ir dėmesio sutrikimas

Anatomija

Aktyvumo ir dėmesio sutrikimas, dar žinomas kaip ADHD (Attention-Deficit/Hyperactivity Disorder), glaudžiai susijęs su centrinės nervų sistemos struktūromis, ypač su smegenų dalimis, atsakingomis už dėmesio, impulsų kontrolės ir elgesio reguliavimo procesus. Pagrindinės smegenų sritys, paveiktos šios ligos, yra priekinė skiltis, kuri atsakinga už planavimą ir sprendimų priėmimą, taip pat parietalinė ir laikinoji skiltis, kurios dalyvauja informacijos apdorojime ir dėmesio koncentracijoje. Smegenų neurotransmiteriai, tokie kaip dopaminas ir norepinefrinas, taip pat vaidina svarbų vaidmenį, nes jų disfunkcija gali lemti simptomus, susijusius su šiuo sutrikimu.

Ligos aprašymas

Aktyvumo ir dėmesio sutrikimas yra neurobiologinė liga, kuri pasireiškia vaikystėje, tačiau gali tęstis ir suaugus. Ši liga pasireiškia per nuolatinį dėmesio stygiaus, hiperaktyvumo ir impulsyvumo simptomų kompleksą. Tai gali turėti didelį poveikį asmens kasdieniniam gyvenimui, mokymuisi ir socialiniams santykiams. ADHD yra svarbi, nes ji gali paveikti ne tik asmens gyvenimą, bet ir aplinkinius, todėl būtina laiku ją atpažinti ir suteikti tinkamą pagalbą.

Ligos priežastis

Aktyvumo ir dėmesio sutrikimo priežastys nėra visiškai aiškios, tačiau manoma, kad jos yra multifaktorinės. Pagrindinės priežastys gali būti genetinės, nes tyrimai rodo, kad ADHD dažnai pasitaiko šeimose. Taip pat aplinkos veiksniai, tokie kaip prenatalinė žala, pavyzdžiui, alkoholio ar tabako vartojimas nėštumo metu, gali prisidėti prie ligos atsiradimo. Be to, kai kurie moksliniai tyrimai rodo, kad neurocheminiai pokyčiai smegenyse ir tam tikri smegenų struktūrų skirtumai gali turėti įtakos šios ligos vystymuisi.

Rizikos faktoriai

• Genetiniai veiksniai – šeimos istorija, kurioje yra ADHD atvejų, didina riziką.
• Aplinkos veiksniai – prenatalinės žalos, tokių kaip alkoholio ar narkotikų vartojimas nėštumo metu, poveikis.
• Socialiniai veiksniai – prasta socialinė aplinka, stresas ir šeimos konfliktai gali prisidėti prie simptomų pasireiškimo.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai apima dėmesio stygiaus problemas, tokias kaip sunkumai susikaupti, užduočių nepabaigimas ir dažnas užmiršimas.
• Hiperaktyvumo simptomai gali pasireikšti kaip nuolatinis judrumas, nesugebėjimas ramiai sėdėti ir kalbėjimas be perstojo.
• Impulsyvumas gali pasireikšti kaip neapgalvoti sprendimai, sunkumai laukiant savo eilės ir greitas reagavimas į dirgiklius.

Diagnostika

Aktyvumo ir dėmesio sutrikimo diagnostika apima išsamią medicininę istoriją, klinikinius vertinimus ir standartizuotus testus. Psichologai ir psichiatrai dažnai naudoja įvairius vertinimo instrumentus, tokius kaip ADHD vertinimo skalės, kurios padeda nustatyti simptomų intensyvumą ir poveikį kasdieniam gyvenimui. Be to, svarbu atlikti ir kitų galimų sutrikimų, tokių kaip autizmo spektro sutrikimai ar nuotaikos sutrikimai, diferenciaciją.

Gydymas

Aktyvumo ir dėmesio sutrikimo gydymas gali apimti tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Medicininiai gydymo būdai dažniausiai apima vaistus, tokius kaip stimulantai (pvz., metilfenidatas ir amfetaminas), kurie padeda pagerinti dėmesio koncentraciją ir sumažinti hiperaktyvumą. Taip pat gali būti naudojami nestimuliantai, tokie kaip atomoksetinas. Nemedicininiai gydymo metodai apima elgesio terapiją, kognityvinę terapiją ir socialinių įgūdžių ugdymą, kurie gali padėti pacientams geriau valdyti savo simptomus ir gerinti gyvenimo kokybę. Naujausios terapijos galimybės, tokios kaip neurofeedback ir meditacijos technikos, taip pat rodo pažadą gydant ADHD.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas