Akušerinė embolija

Anatomija

Akušerinė embolija yra liga, kuri atsiranda, kai embolas (kraujo krešulys, riebalų dalelė ar kitas medžiagos fragmentas) blokuoja kraujo tekėjimą į gyvybiškai svarbius organus, dažniausiai per kraujagysles. Ši liga dažnai paveikia plaučius ir širdį, tačiau gali turėti įtakos ir kitoms sistemoms, tokioms kaip nervų sistema. Anatominiu požiūriu, akušerinė embolija gali paveikti veninę ir arterinę sistemą, sukelti uždegimą ir audinių nekrozę, kas gali turėti rimtų pasekmių moters sveikatai, ypač po gimdymo.

Ligos aprašymas

Akušerinė embolija yra pavojinga būklė, kuri dažniausiai pasireiškia nėštumo ar gimdymo metu. Ši liga gali sukelti sunkius komplikacijas, įskaitant mirtį, todėl jos identifikavimas ir gydymas yra labai svarbūs. Liga gali pasireikšti kaip plaučių embolija, kai kraujo krešulys keliauja į plaučius, arba kaip kitų organų kraujotakos sutrikimai, kurie gali sukelti širdies ir kraujagyslių problemas. Dėl didelio mirtingumo lygio ir komplikacijų, susijusių su akušerinė embolija, ši liga yra svarbi tiek medicinos praktikoje, tiek moksliniuose tyrimuose.

Ligos priežastis

Akušerinė embolija gali būti sukelta įvairių veiksnių. Pagrindinės priežastys apima kraujo krešulių susidarymą, kuris gali atsirasti dėl ilgalaikio sėdėjimo, venų varikozės, traumos ar chirurginių procedūrų. Be to, riebalų embolija gali atsirasti po traumų, kai riebalų dalelės patenka į kraujotaką. Hormoniniai pokyčiai nėštumo metu taip pat gali padidinti kraujo krešulių riziką. Kiti mechanizmai, tokie kaip uždegiminiai procesai ar infekcijos, taip pat gali prisidėti prie šios ligos vystymosi.

Rizikos faktoriai

• Nėštumas ir gimdymas – didina kraujo krešulių susidarymo riziką.
• Perteklinis svoris – sukelia papildomą spaudimą venoms, didindamas trombozės tikimybę.
• Kraujagyslių ligos – tokios kaip venų varikozė ar venų trombozė, didina riziką.
• Ilgas sėdėjimas – pavyzdžiui, ilgų kelionių metu, gali sukelti kraujo stagnaciją.
• Hormoninės kontracepcijos vartojimas – gali padidinti kraujo krešulių susidarymo tikimybę.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai gali apimti krūtinės skausmą, dusulį, padidėjusį širdies ritmą, galvos svaigimą ir sąmonės netekimą. Simptomai gali kisti nuo lengvų iki sunkių, priklausomai nuo embolijos vietos ir dydžio.

Diagnostika

Akušerinės embolijos diagnozė dažniausiai apima klinikinius tyrimus, anamnezės surinkimą ir vaizdinius tyrimus, tokius kaip kompiuterinė tomografija (KT) ar magnetinio rezonanso tomografija (MRT). Taip pat gali būti taikomi laboratoriniai tyrimai, siekiant nustatyti kraujo krešulių buvimą ir kitus uždegimo žymenis. Šių tyrimų derinys padeda gydytojams nustatyti tikslią diagnozę ir pasirinkti tinkamą gydymo strategiją.

Gydymas

Akušerinės embolijos gydymas gali apimti tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Medicininiai gydymo metodai gali apimti antikoaguliantų (kraują skystinančių vaistų) vartojimą, trombolizinę terapiją, skatinančią kraujo krešulių rezorbciją, arba chirurgines procedūras, jei embolija yra didelė. Nemediciniai sprendimai gali apimti gyvenimo būdo pokyčius, tokius kaip fizinė veikla, svorio kontrolė ir sveika mityba. Naujoviškos terapijos, tokios kaip kateterinė trombektomija, taip pat gali būti taikomos tam, kad būtų pašalinti dideli krešuliai ir pagerinta kraujo apytaka.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas