Alerginė dilgėlinė

Anatomija

Alerginė dilgėlinė yra odos liga, kuri tiesiogiai susijusi su žmogaus imuninės sistemos reakcija. Pagrindinis organas, paveiktas šios ligos, yra oda, kuri reaguoja į alergenus, sukeldama niežėjimą, bėrimus ir patinimus. Imuninė sistema, reaguodama į alergenus, išskiria histaminą, kuris sukelia kraujagyslių išsiplėtimą ir skysčių pratekėjimą į audinius. Dėl to atsiranda odos pokyčiai, tokie kaip paraudimas, patinimas ir bėrimas. Taip pat gali būti paveikta ir kvėpavimo sistema, ypač jei liga pasireiškia kartu su kitomis alerginėmis reakcijomis, tokiomis kaip astma ar rinitas.

Ligos aprašymas

Alerginė dilgėlinė, dar vadinama urtikarinė, yra odos būklė, kuri pasireiškia raudonais, niežtinčiais, iškiliais bėrimais, kurie gali atsirasti staiga ir greitai išnykti. Ši liga gali būti ūminė, trunkanti kelias dienas ar savaites, arba lėtinė, kai simptomai tęsiasi ilgiau nei šešis mėnesius. Alerginė dilgėlinė yra svarbi, nes ji gali ženkliai paveikti paciento gyvenimo kokybę, sukelti diskomfortą ir nerimą, o sunkiais atvejais gali sukelti anafilaksinę reakciją, kuri yra gyvybei pavojinga.

Ligos priežastis

Pagrindinės alerginės dilgėlinės priežastys yra įvairūs alergenai, tokie kaip maistas (pvz., riešutai, pienas, kiaušiniai), vaistai (pvz., antibiotikai, nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo), vabzdžių įkandimai ir kontaktas su tam tikromis medžiagomis, pavyzdžiui, lateksu. Be to, stresas, infekcijos ir tam tikros fiziologinės būklės, tokios kaip karštis ar šaltis, gali sukelti ar pabloginti ligą. Imuninės sistemos reakcija į šiuos dirgiklius yra sudėtinga ir gali apimti histamino ir kitų uždegiminių mediatorių išskyrimą, sukeliantį odos simptomus.

Rizikos faktoriai

• Genetinis polinkis – jei šeimoje yra alerginių ligų atvejų, tikimybė susirgti alergine dilgėline padidėja.
• Aplinkos veiksniai – kontaktas su alergenais, tokiomis kaip dulkės, žiedadulkės ar pelėsiai, gali sukelti ligą.
• Stresas – didelis emocinis ar fizinis stresas gali išprovokuoti alerginės dilgėlinės pasireiškimus.
• Infekcijos – virusinės ar bakterinės infekcijos gali sukelti arba pabloginti simptomus.

Simptomai

• Pagrindiniai alerginės dilgėlinės simptomai apima niežtinčius, raudonus bėrimus, kurie gali būti skirtingo dydžio ir formos.
• Bėrimai gali pasireikšti bet kurioje kūno vietoje ir gali sukelti intensyvų niežėjimą, kuris gali trukdyti kasdieninei veiklai.
• Kai kuriais atvejais gali pasireikšti patinimas (angioedema), ypač aplink akis, lūpas ir gerklę, kas gali būti pavojinga.
• Ūminiai simptomai gali išnykti per kelias valandas, tačiau lėtiniai atvejai gali tęstis ilgą laiką ir reikalauti nuolatinio gydymo.

Diagnostika

Alerginės dilgėlinės diagnozė dažnai prasideda nuo išsamaus paciento anamnezės surinkimo ir fizinio tyrimo. Gydytojas gali atlikti odos testus arba kraujo tyrimus, kad nustatytų galimus alergenus. Be to, pacientams gali būti rekomenduojama laikytis dienoraščio, kuriame fiksuojami simptomai ir galimi provokuojantys veiksniai, kad būtų galima geriau suprasti ligos priežastis ir sukėlėjus.

Gydymas

Alerginės dilgėlinės gydymas gali apimti tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Pagrindiniai gydymo būdai yra antihistamininiai vaistai, kurie padeda sumažinti niežėjimą ir bėrimus. Sunkesniais atvejais gali būti skiriami kortikosteroidai arba imunoterapija. Be vaistų, pacientams rekomenduojama vengti žinomų alergenų ir streso, taip pat naudoti drėkinamuosius kremus, kad būtų sumažintas odos dirginimas. Naujausios terapijos galimybės, tokios kaip biologiniai vaistai, vis dar tiriamos ir gali būti naudingos pacientams, sergantiems lėtine alergine dilgėline.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas