Alerginė purpura

Anatomija

Alerginė purpura, dar žinoma kaip Henoch-Schönlein purpura, yra liga, kuri paveikia kraujagysles, ypač mažas kraujagysles, esančias odoje, inkstuose, žarnyne ir sąnariuose. Ši liga sukelia uždegimą, kuris gali sukelti kraujavimą po oda, pasireiškiant purpurinėms dėmėms. Pagrindiniai paveikti organai yra oda, inkstai, virškinimo traktas ir sąnariai. Dėl to, kad liga gali paveikti kelias sistemas, jos simptomai gali būti labai įvairūs ir sudėtingi.

Ligos aprašymas

Alerginė purpura yra autoimuninė liga, kurios metu organizmo imuninė sistema klaidingai užpuola savo pačių kraujagysles. Tai sukelia uždegimą ir kraujagyslių pralaidumo padidėjimą, dėl kurio kraujas gali patekti į audinius ir sukelti purpurines dėmes. Liga dažniausiai pasireiškia vaikams, tačiau gali pasitaikyti ir suaugusiems. Alerginė purpura yra svarbi, nes ji gali sukelti sunkių komplikacijų, tokių kaip inkstų pažeidimas ar virškinimo trakto kraujavimas, todėl būtina ją laiku diagnozuoti ir gydyti.

Ligos priežastis

Alerginės purpuros priežastys dažnai nėra aiškiai nustatomos, tačiau manoma, kad ji gali būti susijusi su virusinėmis infekcijomis, alerginėmis reakcijomis ar tam tikromis vaistų grupėmis. Kai kurie mechanizmai apima kraujagyslių uždegimą ir imuninių kompleksų susidarymą, kurie gali aktyvuoti uždegiminius procesus. Be to, genetiniai veiksniai taip pat gali turėti įtakos ligos vystymuisi, nes kai kuriose šeimose ši liga pasitaiko dažniau.

Rizikos faktoriai

• Vaisius: Vaikai yra labiau linkę susirgti alergine purpura, ypač po virusinių infekcijų.
• Genetika: Žmonės, turintys šeimos istoriją su alergine purpura, gali būti labiau pažeidžiami.
• Alergijos: Asmenys, turintys alergijų, gali turėti didesnę riziką susirgti šia liga.

Simptomai

• Pagrindiniai alerginės purpuros simptomai yra purpurinės dėmės arba bėrimai, kurie dažniausiai pasireiškia ant kojų ir sėdmenų. Taip pat gali pasireikšti sąnarių skausmas, pilvo skausmas, vėmimas, kraujavimas iš žarnyno ir kraujo buvimas šlapime. Simptomai gali svyruoti nuo lengvų iki sunkių, o kai kuriems pacientams gali pasireikšti tik odos bėrimas, o kitiems gali prireikti hospitalizacijos dėl rimtų komplikacijų.

Diagnostika

Alerginės purpuros diagnozė remiasi klinikiniais simptomais bei istorija. Gydytojas gali atlikti fizinį tyrimą, atkreipdamas dėmesį į odos bėrimus ir kitus simptomus. Taip pat gali būti atliekami kraujo tyrimai, šlapimo tyrimai ir, jei reikia, biopsija, siekiant patvirtinti diagnozę ir įvertinti inkstų funkciją.

Gydymas

Alerginės purpuros gydymas dažniausiai yra simptominis. Lengvais atvejais gydymas gali apimti poilsį, skausmą malšinančius vaistus ir pakankamą skysčių vartojimą. Sunkesniais atvejais gali prireikti kortikosteroidų ar imunosupresantų, siekiant sumažinti uždegimą. Naujausios terapijos galimybės, tokios kaip biologinė terapija, dabar yra tiriamos, tačiau jų naudojimas dar nėra plačiai paplitęs. Svarbu, kad pacientai būtų reguliariai stebimi, ypač jei yra inkstų pažeidimo rizika.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas