Alkoholio vartotojų reabilitacija

Anatomija

Alkoholio vartojimo sukeltos problemos tiesiogiai veikia žmogaus organizmą, ypač centrinę nervų sistemą, kepenis, širdį ir virškinimo traktą. Ilgalaikis alkoholio vartojimas gali sukelti rimtų anatominių pokyčių, tokių kaip kepenų cirozė, kasos uždegimas ir širdies raumens pažeidimai. Centrinė nervų sistema, paveikta alkoholio, gali sukelti neuronų degeneraciją, kas lemia pažinimo sutrikimus ir psichinius sutrikimus. Dėl šių pažeidimų organizmas praranda gebėjimą tinkamai funkcionuoti, o tai gali sukelti įvairias ligas ir komplikacijas.

Ligos aprašymas

Alkoholio vartotojų reabilitacija yra procesas, skirtas padėti asmenims, kurie kenčia nuo alkoholizmo, atkurti savo gyvenimą ir sveikatą. Ši liga apima fizinį, psichologinį ir socialinį priklausomybę nuo alkoholio. Alkoholizmas yra lėtinė liga, kuri gali sukelti sunkius sveikatos sutrikimus ir socialinius problemas, įskaitant šeimos problemas, darbo praradimą ir teisinius nesklandumus. Reabilitacija yra būtina, kad asmenys galėtų įveikti priklausomybę ir atkurti normalų gyvenimo ritmą.

Ligos priežastis

Pagrindinės alkoholizmo priežastys gali būti kelios. Pirmiausia, genetiniai veiksniai gali turėti didelę įtaką žmogaus polinkiui vartoti alkoholį. Antra, psichologinės problemos, tokios kaip depresija ar nerimas, dažnai skatina alkoholio vartojimą kaip būdą pabėgti nuo problemų. Trečia, socialiniai veiksniai, tokie kaip kultūrinis spaudimas, draugų įtaka ar šeimos tradicijos, taip pat gali prisidėti prie alkoholizmo vystymosi. Be to, aplinkos veiksniai, tokie kaip prieiga prie alkoholio ir individualios gyvenimo sąlygos, gali turėti įtakos.

Rizikos faktoriai

• Genetinė predispozicija – asmenys, turintys šeimos narių, kenčiančių nuo alkoholizmo, turi didesnę riziką tapti priklausomais.
• Psichologinės problemos – depresija, nerimas ar kitos psichinės ligos gali padidinti alkoholio vartojimo riziką.
• Socialinė aplinka – draugų ar šeimos narių įtaka ir kultūrinės normos gali skatinti alkoholio vartojimą.
• Amžius – jauni suaugusieji dažnai yra labiau linkę eksperimentuoti su alkoholiu ir gali greičiau tapti priklausomi.

Simptomai

• Pagrindiniai alkoholizmo simptomai apima nuolatinį norą gerti, nepavykusius bandymus sumažinti vartojimą, fizinį tolerancijos padidėjimą ir abstinencijos simptomus, tokius kaip prakaitavimas, drebulys ir nerimas. Galimi ir psichiniai simptomai, tokie kaip depresija, nerimas, atminties praradimas ir socialinė izoliacija.

Diagnostika

Alkoholizmo diagnozė dažniausiai remiasi klinikiniais vertinimais, pokalbiais su pacientu ir jo artimaisiais. Gydytojai gali naudoti įvairius klausimynus, tokius kaip AUDIT (Alcohol Use Disorders Identification Test), kad įvertintų alkoholio vartojimo lygį ir priklausomybės laipsnį. Taip pat gali būti atliekami kraujo tyrimai, kurie padeda nustatyti kepenų funkciją ir kitus fiziologinius pokyčius organizme.

Gydymas

Alkoholizmo gydymas gali apimti įvairius metodus, tiek medicininius, tiek nemedicininius. Medicininiai sprendimai dažnai apima vaistus, tokius kaip naltreksonas, disulfiramas ar acamprosatas, kurie padeda sumažinti troškimą gerti ir palengvina abstinenciją. Nemedicininiai sprendimai gali apimti psichoterapiją, grupinį terapiją, pavyzdžiui, anoniminių alkoholikų grupes, ir gyvenimo būdo pokyčius, pvz., sveiką mitybą ir fizinį aktyvumą. Naujausios terapijos galimybės taip pat apima kognityvinę elgesio terapiją ir integruotą gydymą, kuris derina psichologinį ir medicininį požiūrį.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas