Alveolinė proteinozė

Anatomija

Alveolinė proteinozė yra liga, paveikianti plaučius, ypač jų alveoles – mažus oro maišelius, kur vyksta dujų mainai. Ši liga sukelia alveolių uždegimą ir skysčių kaupimąsi, kas trukdo normaliam deguonies patekimui į kraują. Dėl to gali būti paveikta kvėpavimo sistema, o ilgainiui tai gali sukelti deguonies trūkumą organizme. Liga gali paveikti ir bronchus, kas gali sukelti bronchų obstrukciją ir papildomų kvėpavimo sutrikimų.

Ligos aprašymas

Alveolinė proteinozė yra reta plaučių liga, kuri pasižymi alveolių sienelių storėjimu ir baltymų kaupimusi. Šios ligos metu alveoliai užpildomi baltymais ir lipidais, o tai trukdo normaliam kvėpavimui. Liga gali būti idiopatinė, tai yra, jos priežastis nėra aiški, arba antrinė, kai ji išsivysto dėl kitų ligų ar veiksnių. Alveolinė proteinozė yra svarbi, nes gali sukelti sunkių kvėpavimo sutrikimų ir reikalinga ankstyva diagnozė bei gydymas, kad būtų išvengta komplikacijų.

Ligos priežastis

Pagrindinės alveolinės proteinozės priežastys gali būti susijusios su autoimuninėmis reakcijomis, genetikos veiksniais arba aplinkos poveikiu. Kai kuriais atvejais liga gali išsivystyti dėl kitų ligų, tokių kaip pneumonija ar plaučių fibrozė. Taip pat gali būti veiksnių, skatinančių ligos vystymąsi, pavyzdžiui, rūkymas, cheminiai dirgikliai ar ilgalaikis kontaktas su tam tikromis medžiagomis.

Rizikos faktoriai

• Rūkymas – didina riziką susirgti plaučių ligomis, įskaitant alveolinę proteinozę.
• Cheminiai dirgikliai – ilgalaikis kontaktas su tam tikromis cheminėmis medžiagomis, pavyzdžiui, silikatu, gali padidinti ligos riziką.
• Genetiniai veiksniai – šeimos anamnezė gali turėti įtakos ligos vystymuisi.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai yra dusulys, ypač fizinio krūvio metu, nuovargis, kosulys ir skausmas krūtinėje. Simptomai gali būti lengvi arba sunkūs, priklausomai nuo ligos stadijos. Kai kuriais atvejais gali pasireikšti ir karščiavimas bei svorio kritimas.

Diagnostika

Alveolinė proteinozė diagnozuojama naudojant kelias medicinines procedūras. Tai gali apimti plaučių funkcijos tyrimus, kompiuterinę tomografiją (KT) ir bronchoskopiją su biopsija. KT gali parodyti specifinius pokyčius plaučiuose, o biopsija padeda nustatyti, ar yra baltymų kaupimasis alveolėse.

Gydymas

Gydymo galimybės apima tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Medicininis gydymas gali apimti kortikosteroidus, kurie sumažina uždegimą, ir imunoterapiją. Be to, pacientams gali būti rekomenduojama deguonies terapija, kad padėtų išlaikyti normalią deguonies koncentraciją kraujyje. Nemedicininiai sprendimai, tokie kaip gyvenimo būdo pokyčiai, pavyzdžiui, rūkymo nutraukimas ir sveikos mitybos laikymasis, gali padėti pagerinti paciento būklę. Naujienos apie terapijas, tokias kaip plaučių transplantacija, taip pat gali būti svarbios sunkiems atvejams.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas