Anafilaksinis šokas dėl nepageidaujamos reakcijos į maistą

Anatomija

Anafilaksinis šokas yra ūmus ir gyvybei pavojingas alerginės reakcijos tipas, kuris dažnai paveikia kelias kūno sistemas. Pagrindinės paveiktos anatomijos dalys apima kvėpavimo, kraujotakos ir virškinimo sistemas. Šios sistemos reaguoja į alergeną, išskirdamos didelius kiekio histamino ir kitų chemikalų, kurie sukelia kraujagyslių išsiplėtimą, kvėpavimo takų susiaurėjimą ir virškinimo trakto dirginimą. Dėl šių pokyčių gali kilti rimtų problemų, tokių kaip dusulys, kraujotakos nepakankamumas ir pilvo skausmai.

Ligos aprašymas

Anafilaksinis šokas yra greitai besivystanti alerginė reakcija, kuri gali pasireikšti per kelias minutes po sąlyčio su alergenu. Ši liga yra svarbi, nes ji gali sukelti mirtį, jei nebus laiku suteikta medicininė pagalba. Anafilaksijos metu organizmas reaguoja į alergeną, išskirdamas histaminą ir kitas medžiagas, kurios sukelia plačią uždegiminę reakciją. Ši būklė reikalauja skubios medicininės intervencijos, nes gali sukelti kvėpavimo takų obstrukciją ir kraujotakos žlugimą.

Ligos priežastis

Anafilaksinis šokas dažniausiai sukelia maisto alergenai, tokie kaip riešutai, pienas, kiaušiniai, žuvys ir jūros gėrybės, taip pat vaistai (pvz., penicilinas) ir vabzdžių įkandimai (pvz., bitės, širšės). Mechanizmas, sukeliantis anafilaksiją, apima IgE antikūnų gamybą, kurie reaguoja su alergenu, sukeldami histamino išsiskyrimą ir kitų uždegiminių medžiagų išsiskyrimą. Šios reakcijos sukelia kraujagyslių pralaidumo padidėjimą, raumenų spazmus ir kitus simptomus.

Rizikos faktoriai

• Genetinė polinkis: asmenys, turintys šeimos narių, sergančių alergijomis, yra labiau linkę į anafilaksiją.
• Preexisting alergijos: žmonės, turintys kitų alergijų, dažniau susiduria su anafilaksija.
• Amžius: jauni vaikai ir vyresnio amžiaus žmonės gali būti labiau pažeidžiami.
• Asmens sveikatos būklė: tam tikros ligos, tokios kaip astma, gali padidinti anafilaksijos riziką.

Simptomai

• Pirmieji simptomai gali būti odos reakcijos, tokios kaip dilgėlinė ar niežėjimas.
• Kvėpavimo pasunkėjimas, kuris gali pasireikšti kaip švokštimas ar dusulys.
• Širdies plakimo padažnėjimas ar širdies ritmo sutrikimai.
• Kraujospūdžio kritimas, kuris gali sukelti galvos svaigimą ar sąmonės praradimą.
• Virškinimo trakto simptomai, tokie kaip pykinimas, vėmimas ar pilvo skausmas.

Diagnostika

Anafilaksijos diagnozė dažnai remiasi klinikiniais požymiais ir istorija apie sąlytį su alergenu. Gydytojai gali atlikti fizinį tyrimą, kuris padės įvertinti paciento būklę. Papildomi tyrimai, tokie kaip alergijos testai (pvz., odos prick testai) ar kraujo tyrimai, gali būti atliekami, siekiant nustatyti konkretų alergeną, tačiau jie dažnai nėra būtini skubios pagalbos situacijose.

Gydymas

Anafilaksinio šoko gydymas reikalauja skubios medicininės pagalbos. Pagrindinis gydymo metodas yra adrenalinų injekcija, kuri padeda greitai sumažinti simptomus. Be to, pacientams gali prireikti antihistamininių vaistų ir kortikosteroidų, kad būtų sumažinta uždegiminė reakcija. Po pirmosios pagalbos svarbu stebėti pacientą, kad būtų išvengta recidyvo. Nemedicininiai sprendimai gali apimti alergenų vengimą ir pacientų mokymą, kaip atpažinti anafilaksijos simptomus bei naudoti automatinį adrenalino injektorių.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas