Anafilaksinis šokas, nepatikslintas

Anatomija

Anafilaksinis šokas yra sunki alerginė reakcija, kuri paveikia kelias organų sistemas, ypač kvėpavimo, širdies ir kraujagyslių bei virškinimo sistemas. Šios sistemos yra glaudžiai susijusios su žmogaus imunine sistema, kuri reaguoja į alergenus, išskirdama histaminą ir kitas chemines medžiagas. Histaminas sukelia kraujagyslių išsiplėtimą, dėl ko padidėja kraujotakos pralaidumas, o tai gali sukelti kraujospūdžio kritimą ir audinių patinimą. Dėl šių pokyčių gali pasireikšti kvėpavimo pasunkėjimas, širdies ritmo sutrikimai ir virškinimo sutrikimai, tokie kaip vėmimas ar pilvo skausmas.

Ligos aprašymas

Anafilaksinis šokas yra greita ir potencialiai gyvybei pavojinga reakcija, kuri gali atsirasti per kelias minutes ar valandas po kontakto su alergenu. Ši liga yra svarbi, nes ji gali sukelti rimtų komplikacijų, įskaitant mirtį, jei nebus laiku suteikta medicininė pagalba. Anafilaksija dažnai pasireiškia žmonėms, turintiems alergijų, tačiau ji gali pasireikšti ir be anksčiau buvusių alerginių reakcijų, todėl svarbu atpažinti jos simptomus ir žinoti, kaip elgtis kritinėje situacijoje.

Ligos priežastis

Anafilaksinis šokas gali būti sukeltas įvairių alergenų, tokių kaip maistas (pvz., riešutai, pienas, jūros gėrybės), vaistai (pvz., penicilinas), vabzdžių įkandimai (pvz., bičių ar širšių) ir lateksas. Imuninės sistemos reakcija į šiuos alergenus sukelia histamino išsiskyrimą, kas veda prie greito ir intensyvaus organizmo atsako. Kai kurie žmonės gali turėti didesnį polinkį į anafilaksiją dėl genetinių veiksnių arba esamų sveikatos būklių, tokių kaip astma ar kitos alerginės ligos.

Rizikos faktoriai

• Asmenys, turintys istoriją su alergijomis – žmonės, kurie jau yra patyrę alergines reakcijas, yra labiau linkę į anafilaksiją.
• Vaikai – vaikams anafilaksija gali pasireikšti dėl maisto alergijų, kurios dažnai išnyksta su amžiumi, tačiau kai kurios gali būti ilgalaikės.
• Žmonės, turintys astmą – astma gali padidinti anafilaksijos riziką, nes kvėpavimo takų reakcijos gali būti stipresnės.
• Asmenys, turintys šeimos istoriją su alergijomis – genetiniai veiksniai gali turėti įtakos alerginių reakcijų pasireiškimui.

Simptomai

• Anafilaksijos simptomai gali svyruoti nuo lengvų iki sunkių, įskaitant odos bėrimą, niežėjimą, patinimą, kvėpavimo pasunkėjimą, krūtinės skausmą, galvos svaigimą, pykinimą ar vėmimą, ir galų gale – sąmonės netekimą.
• Sunkiomis anafilaksijos formomis gali pasireikšti širdies ritmo sutrikimai, hipotenzija ir kvėpavimo nepakankamumas, kas reikalauja skubios medicininės pagalbos.

Diagnostika

Anafilaksinio šoko diagnozė dažnai remiasi klinikiniais simptomais ir istorija. Gydytojas gali atlikti fizinį tyrimą, kad įvertintų simptomus, ir gali rekomenduoti alergijos testus, kad nustatytų galimus alergenus. Kai kuriais atvejais gali būti atliekami kraujo tyrimai, kad būtų patvirtinta alerginė reakcija. Svarbu greitai reaguoti, nes anafilaksinis šokas gali greitai progresuoti.

Gydymas

Anafilaksinio šoko gydymas paprastai apima epinefrino injekcijas, kurios padeda greitai sumažinti simptomus ir stabilizuoti paciento būklę. Be to, pacientai gali gauti antihistamininių vaistų ir kortikosteroidų, kad sumažintų uždegimą ir alerginę reakciją. Po pirmosios pagalbos svarbu, kad pacientas būtų stebimas medicinos įstaigoje, kad būtų užtikrintas visiškas atsigavimas. Prevencinės priemonės, tokios kaip alergenų vengimas ir nešiojamų epinefrino autoinjektorių naudojimas, taip pat yra svarbios, kad būtų išvengta naujų anafilaksijos epizodų.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas