Anafilaksinis šokas

Anatomija

Anafilaksinis šokas yra sunki alerginė reakcija, kuri paveikia kelias sistemas organizme, įskaitant imuninę, kvėpavimo ir kraujotakos sistemas. Šios reakcijos metu organizme išsiskiria didelės kiekio histamino ir kitų uždegiminių mediatorių, kurie sukelia kraujagyslių pralaidumo padidėjimą, todėl skysčiai prarandami iš kraujotakos sistemos, sukeldami hipotenziją (žemą kraujospūdį) ir organų išemiją (deguonies trūkumą). Kvėpavimo sistema gali reaguoti bronchų spazmu, sukeldama dusulį ir kvėpavimo sutrikimus. Šie procesai gali paveikti širdies, plaučių ir nervų sistemas, sukelti gyvybei pavojingas būkles.

Ligos aprašymas

Anafilaksinis šokas yra ūminė ir potencialiai mirtina alerginė reakcija, kuri gali pasireikšti per kelias minutes po kontakto su alergenu. Ši liga yra svarbi dėl savo greito vystymosi ir galimybės sukelti rimtų komplikacijų, įskaitant mirtį. Anafilaksinis šokas dažnai yra susijęs su maisto alergijomis, vaistais, vabzdžių įkandimais ir latekso kontaktu. Dėl šios ligos reikia skubios medicininės pagalbos, kad būtų išvengta sunkių pasekmių.

Ligos priežastis

Pagrindinės anafilaksinio šoko priežastys apima alergines reakcijas į tam tikrus maisto produktus (pavyzdžiui, riešutus, pieną, kiaušinius), vaistus (pvz., antibiotikus, nesteroidinius vaistus nuo uždegimo), vabzdžių įkandimus (pvz., bičių, vapsvų) ir lateksą. Reakcijos mechanizmas dažnai apima IgE antikūnų gamybą, kurie, reaguodami su alergenu, sukelia masinę histamino ir kitų mediatorių išsiskyrimą iš mastocitų ir bazofilų. Tai sukelia stiprų uždegiminį atsaką, kuris gali greitai progresuoti į šoką.

Rizikos faktoriai

• Ankstesnės alerginės reakcijos – asmenys, kurie jau turėjo anafilaksinę reakciją, yra didesnės rizikos grupėje.
• Alergijos istorija – žmonės, turintys kitų alergijų (pvz., astma, sezoninės alergijos), taip pat gali būti labiau linkę į anafilaksiją.
• Šeimos anamnezė – šeimos nariai, turintys alerginių ligų, gali didinti asmens riziką.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai gali apimti odos reakcijas (dilgėlinę, niežėjimą), kvėpavimo sutrikimus (dusulys, krūtinės spaudimas), virškinimo trakto simptomus (pykinimą, vėmimą, pilvo skausmą) ir širdies ir kraujagyslių sistemos problemas (širdies plakimo pagreitėjimas, kraujospūdžio kritimas).
• Simptomai gali varijuoti nuo lengvų (lengvas niežėjimas, nedidelis dusulys) iki sunkių (kvėpavimo sustojimas, sąmonės netekimas).

Diagnostika

Anafilaksinio šoko diagnozė dažniausiai remiasi klinikiniais simptomais ir paciento anamneze. Gydytojai vertina, ar pacientas turėjo kontaktą su žinomu alergenu, ir stebi simptomus. Papildomi tyrimai, tokie kaip kraujo tyrimai (pvz., histamino ir triptazės lygio nustatymas), gali būti naudojami siekiant patvirtinti diagnozę, tačiau jie paprastai nėra būtini skubios pagalbos atveju.

Gydymas

Anafilaksinio šoko gydymas apima skubią medicininę pagalbą, kurioje pirmasis žingsnis yra epinefrino (adrenalino) injekcija, kuri padeda greitai sumažinti simptomus ir atkurti kraujotaką. Po to pacientas turi būti stebimas medicinos įstaigoje, kad būtų išvengta galimų recidyvų. Papildomos gydymo galimybės gali apimti antihistamininius vaistus, kortikosteroidus ir deguonies terapiją. Prevencinės priemonės, tokios kaip alergeno vengimas ir automatinio epinefrino injektoriaus turėjimas, yra labai svarbios pacientams, kurie anksčiau patyrė anafilaksiją.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas