Anemija, komplikuojanti nėštumą, gimdymą ir laikotarpį po gimdymo
Anatomija
Anemija, ypač nėštumo metu, turi tiesioginę įtaką kraujotakos sistemai ir hemoglobino kiekiui organizme. Hemoglobinas, esantis raudonųjų kraujo kūnelių sudėtyje, yra atsakingas už deguonies transportavimą į audinius ir organus. Nėštumo metu moters organizmas patiria didelį kraujo tūrio padidėjimą, todėl padidėja ir hemoglobino poreikis. Anemija gali paveikti širdies ir kraujagyslių sistemą, sukelti širdies apkrovą, o tai gali lemti širdies ritmo sutrikimus. Taip pat gali būti paveikiami inkstai, nes jie dalyvauja kraujo filtravimo procese, o anemija gali sumažinti jų efektyvumą.
Ligos aprašymas
Anemija yra būklė, kai organizme trūksta sveikų raudonųjų kraujo kūnelių arba hemoglobino, o tai lemia sumažėjusį deguonies tiekimą audiniams. Nėštumo metu anemija gali komplikuoti tiek motinos, tiek vaisiaus sveikatą. Svarbu, kad nėščios moterys gautų pakankamai geležies, folio rūgšties ir kitų maistingųjų medžiagų, kad užtikrintų tinkamą hemoglobino lygį. Anemija nėštumo metu gali sukelti komplikacijų, tokių kaip priešlaikinis gimdymas, mažas gimimo svoris ir netgi motinos mirties rizika.
Ligos priežastis
Pagrindinės anemijos priežastys nėštumo metu yra geležies trūkumas, folio rūgšties trūkumas ir vitamino B12 trūkumas. Geležies trūkumas dažniausiai pasireiškia dėl padidėjusio geležies poreikio nėštumo metu, o folio rūgšties ir vitamino B12 trūkumas gali atsirasti dėl netinkamos mitybos. Be to, kai kurios ligos, tokios kaip lėtinis kraujavimas ar įvairios kraujo ligos, gali prisidėti prie anemijos vystymosi. Nėščios moterys, turinčios anemijos istoriją, taip pat yra labiau linkusios į šią būklę.
Rizikos faktoriai
- Netinkama mityba – mažas geležies, folio rūgšties ir vitamino B12 vartojimas gali padidinti anemijos riziką.
- Nėštumo skaičius – moterys, turinčios daugiau nei vieną nėštumą, dažniau patiria anemiją dėl didesnio maistingųjų medžiagų poreikio.
- Įgimtos ligos – tam tikros genetinės ligos, tokios kaip talasemija, gali padidinti anemijos riziką.
- Kraujavimas – lėtinis kraujavimas, pavyzdžiui, dėl menstruacijų ar virškinimo trakto problemų, gali sukelti anemiją.
Simptomai
- Dažniausi anemijos simptomai yra nuovargis, silpnumas, dusulys, galvos skausmas ir blyškumas. Lengvos anemijos atvejais simptomai gali būti vos pastebimi, tačiau sunkiais atvejais gali pasireikšti širdies ritmo sutrikimai, krūtinės skausmas ir net alpimas.
Diagnostika
Anemija diagnozuojama atliekant kraujo tyrimus, kurie apima hemoglobino lygio, hematokrito ir raudonųjų kraujo kūnelių skaičiaus nustatymą. Taip pat gali būti atliekami geležies, ferritino ir vitamino B12 tyrimai, kad būtų galima nustatyti anemijos priežastį. Gydytojas gali atlikti ir kitus tyrimus, jei įtariama, kad anemiją sukelia tam tikra liga.
Gydymas
Anemijos gydymas priklauso nuo jos tipo ir priežasties. Dažniausiai rekomenduojama vartoti geležies papildus, folio rūgštį ir vitaminą B12. Mitybos pokyčiai, tokie kaip geležies turtingų maisto produktų, pavyzdžiui, raudonos mėsos, žuvies, pupelių ir lapinių daržovių, įtraukimas, taip pat gali padėti. Sunkesniais atvejais gali prireikti infuzijų ar net kraujo perpylimo. Naujovės gydymo srityje apima naujų tipų geležies papildų ir terapijų, skirtų anemijai gydyti, tyrimus.
Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas