Ankstyvasis simptominis įgimtas sifilis
Anatomija
Ankstyvasis simptominis įgimtas sifilis yra liga, kuri paveikia naujagimius, užsikrėtusius sifiliu per placentą. Ši liga gali turėti rimtų pasekmių, pažeisdama įvairias sistemas ir organus. Pagrindinės paveiktos sritys apima nervų sistemą, odą, kaulus ir vidaus organus, tokius kaip kepenys ir inkstai. Nervų sistema gali būti paveikta meningitu ar encefalitu, o odoje gali atsirasti bėrimai ar opos. Be to, kaulų deformacijos, pavyzdžiui, „sifilitinis nosis” ar „sifilitinė šlaunikaulio deformacija”, gali būti pastebimos ankstyvuoju laikotarpiu.
Ligos aprašymas
Ankstyvasis simptominis įgimtas sifilis yra viena iš sunkių infekcinių ligų, kurią sukelia Treponema pallidum bakterija. Ši liga dažniausiai pasireiškia per pirmuosius tris gyvenimo mėnesius ir gali sukelti sunkių komplikacijų, tokių kaip vėlyvas mirtis, neurologiniai sutrikimai ar organų pažeidimai. Svarbu pažymėti, kad ši liga gali būti visiškai išvengiama, jei nėščios moterys bus tinkamai gydomos, todėl jos prevencija ir ankstyva diagnostika yra esminiai aspektai.
Ligos priežastis
Pagrindinė ankstyvojo simptominio įgimto sifilio priežastis yra infekcija sifiliu nėštumo metu. Ši infekcija gali būti perduodama per placentą, net jei motina neturi akivaizdžių ligos simptomų. Rizikos veiksniai apima motinos užsikrėtimą sifiliu, nesilankymą pas gydytojus per nėštumą, taip pat socialinius bei ekonominius veiksnius, kurie gali apsunkinti prieigą prie sveikatos priežiūros paslaugų.
Rizikos faktoriai
- Motinos sifilio infekcija – pagrindinis rizikos veiksnys, kuris gali sukelti naujagimio užsikrėtimo pavojų.
- Socialinė ir ekonominė padėtis – moterys, gyvenančios skurdžiose sąlygose, gali nesikreipti į gydytojus ir praleisti prenatalinę priežiūrą.
- Žemas sveikatos raštingumas – nesupratimas apie sifilio pavojus ir prevencijos metodus gali padidinti riziką.
Simptomai
- Ankstyvasis simptominis įgimtas sifilis gali pasireikšti įvairiais simptomais, kurie gali būti nuo lengvų iki sunkių. Pagrindiniai simptomai apima odos bėrimus, kurie gali būti dėmėti arba papuliai, didelių limfmazgių padidėjimą, karščiavimą, dirglumą, svorio netekimą, o sunkesniais atvejais – neurologinius simptomus, tokius kaip traukuliai ar smegenų pažeidimai.
Diagnostika
Diagnostika apima fizinį naujagimio tyrimą, taip pat kraujo tyrimus, kurie gali nustatyti sifilio antikūnus. Paprastai atliekami serologiniai tyrimai, tokie kaip RPR (rapid plasma reagin) ir VDRL (Venereal Disease Research Laboratory) testai. Jei rezultatai yra teigiami, gali būti atliekami papildomi tyrimai, kad patvirtintų diagnozę ir įvertintų ligos sunkumą.
Gydymas
Gydymas apima antibiotikų terapiją, dažniausiai peniciliną, kuris yra veiksmingas ankstyvuoju sifilio etapu. Gydymas turėtų būti pradėtas kuo greičiau po diagnozės nustatymo, kad būtų sumažinta komplikacijų rizika. Be to, svarbu, kad nėščios moterys būtų gydomos ir stebimos, kad užtikrintų, jog jų naujagimiai būtų sveiki. Nors naujausi tyrimai nagrinėja alternatyvius gydymo metodus, penicilinas išlieka pirmo pasirinkimo vaistu šiai ligai gydyti.
Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas