Antifosfolipidinis sindromas (AFS)

Anatomija

Antifosfolipidinis sindromas (AFS) yra autoimuninė liga, kuri paveikia kraujagyslių sistemą, ypač kraujo krešėjimą. Ši liga yra susijusi su antifosfolipidinių antikūnų gamyba, kurie atakuoja fosfolipidus – lipidus, esančius ląstelių membranose. Dėl to gali būti pažeidžiami kraujagyslių endotelio ląstelės, o tai sukelia kraujo krešulių susidarymą ir kraujotakos sutrikimus. AFS gali paveikti bet kurią kūno dalį, tačiau dažniausiai pasireiškia venų ir arterijų trombozėmis, o tai gali turėti rimtų pasekmių širdies, plaučių, inkstų ir smegenų funkcijai.

Ligos aprašymas

Antifosfolipidinis sindromas yra būklė, kai organizmas gamina antikūnus prieš fosfolipidus, kurie yra svarbūs kraujo krešėjimo procesams. AFS gali pasireikšti kaip pirminė liga arba kartu su kitomis autoimuninėmis ligomis, tokiomis kaip sisteminė raudonoji vilkligė. Ši liga yra svarbi, nes ji gali sukelti rimtų komplikacijų, tokių kaip venų trombozė, arterinė trombozė, persileidimai nėštumo metu ir plaučių embolija. AFS yra viena iš pagrindinių priežasčių, dėl kurių atsiranda neįprastai didelis kraujo krešėjimas ir su tuo susijusios komplikacijos.

Ligos priežastis

Antifosfolipidinio sindromo priežastys dar nėra visiškai aiškios, tačiau manoma, kad tai yra autoimuninė liga, kuri gali atsirasti dėl genetinių, imunologinių ir aplinkos veiksnių. Pagrindinės šios ligos priežastys apima:

• Genetiniai veiksniai – tam tikros genų mutacijos gali didinti riziką susirgti AFS.
• Infekcijos – kai kurios infekcijos, pavyzdžiui, virusinės, gali sukelti imuninės sistemos atsaką, kuris veda prie antikūnų gamybos.
• Vaistai – tam tikri vaistai gali sukelti antifosfolipidinių antikūnų gamybą, taip prisidėdami prie sindromo vystymosi.

Rizikos faktoriai

• Amžius – AFS dažniau pasireiškia vidutinio amžiaus moterims, nors ji gali pasitaikyti bet kuriame amžiuje.
• Moterų lytis – moterys serga AFS dažniau nei vyrai, ypač reprodukciniu laikotarpiu.
• Autoimuninės ligos – asmenys, sergantys kitomis autoimuninėmis ligomis, turi didesnę riziką susirgti AFS.

Simptomai

• Simptomai gali būti labai įvairūs ir priklauso nuo pažeidimų vietos. Dažniausi simptomai yra:
  • Kraujagyslių trombozė, kuri gali sukelti skausmą, patinimą ir paraudimą paveiktoje vietoje.
  • Persileidimai nėštumo metu, kurie dažnai pasitaiko moterims, sergančioms AFS.
  • Neurologiniai simptomai, tokie kaip galvos skausmas, galvos svaigimas ar net insultas, jei pažeidžiamos smegenų kraujagyslės.
  • Plaučių embolija, kuri gali sukelti kvėpavimo sutrikimus ir krūtinės skausmą.

Diagnostika

Antifosfolipidinio sindromo diagnostika apima klinikinių simptomų vertinimą ir laboratorinius tyrimus. Pagrindiniai tyrimai, skirti AFS diagnozuoti, yra:

• Antifosfolipidinių antikūnų (kaip IgG ir IgM) nustatymas kraujo serume.
• Kraujo krešėjimo tyrimai, kurie gali parodyti padidėjusį krešėjimo lygį.
• Ultragarsiniai tyrimai, siekiant įvertinti kraujotaką ir trombozės buvimą.

Gydymas

Antifosfolipidinio sindromo gydymas dažnai apima vaistus, kurie padeda sumažinti kraujo krešulių riziką. Pagrindiniai gydymo metodai yra:

• Antikoaguliantai, tokie kaip varfarinas ar heparinas, kurie padeda užkirsti kelią kraujo krešulių susidarymui.
• Aspirinas, kuris taip pat gali būti naudojamas siekiant sumažinti trombocitų agregaciją.
• Imunosupresantai, kurie gali būti skiriami sunkiems atvejams, kai AFS yra susijęs su kitomis autoimuninėmis ligomis.

Naujausios terapijos galimybės apima biologinius vaistus, kurie gali padėti moduliuoti imuninį atsaką, tačiau šie gydymo metodai dar yra tyrimų stadijoje.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas