Antinksčio žievės piktybinis navikas

Anatomija

Antinksčiai yra du maži, trikampio formos organai, esantys virš kiekvieno inksto. Jie susideda iš dviejų pagrindinių dalių: antinksčio žievės ir antinksčio smegenų. Antinksčio žievė gamina hormonus, tokius kaip kortizolis, aldosteronas ir androgenai, kurie reguliuoja medžiagų apykaitą, kraujo spaudimą ir imuninę sistemą. Antinksčio žievės piktybinis navikas pažeidžia šią struktūrą, sukeldamas hormonų disbalansą ir paveikdamas organizmo homeostazę, kas gali turėti rimtų pasekmių visoms sistemoms, įskaitant endokrininę, širdies ir kraujagyslių bei metabolinę sistemą.

Ligos aprašymas

Antinksčio žievės piktybinis navikas yra reta, tačiau labai agresyvi liga, kuri gali pasireikšti kaip adenokarcinoma. Ši liga yra svarbi, nes ji gali sukelti rimtų sveikatos problemų, įskaitant hormonų perprodukciją, kuri gali sukelti įvairias endokrinines ligas, tokias kaip Cushingo sindromas ar Conn sindromas. Piktybiniai navikai gali metastazuoti į kitas kūno dalis, todėl ankstyva diagnostika ir gydymas yra itin svarbūs.

Ligos priežastis

Pagrindinės antinksčio žievės piktybinio naviko priežastys nėra visiškai aiškios, tačiau manoma, kad genetiniai veiksniai, hormoniniai disbalansai ir tam tikros šeimos istorijos gali turėti įtakos jo vystymuisi. Tyrimai rodo, kad pacientams, sergantiems tam tikromis genetinėmis sindromais, pavyzdžiui, Li-Fraumeni sindromu ar Beckwith-Wiedemann sindromu, rizika susirgti šia liga yra didesnė. Be to, ilgalaikis steroidų vartojimas taip pat gali būti susijęs su antinksčio žievės navikų atsiradimu.

Rizikos faktoriai

• Genetiniai sindromai – tam tikri genetiniai sutrikimai gali padidinti riziką susirgti antinksčio žievės piktybiniu naviku.
• Hormoniniai disbalansai – hormonų perprodukcija, ypač androgenų, gali skatinti naviko augimą.
• Amžius – dažniau ši liga diagnozuojama suaugusiesiems, ypač vyresniems nei 40 metų.
• Šeimos istorija – asmenys, turintys artimųjų, sergančių antinksčio navikais, gali turėti didesnę riziką.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai gali apimti svorio padidėjimą, nuovargį, raumenų silpnumą, padidėjusį kraujo spaudimą, odos pokyčius (pavyzdžiui, spuogus ar strijas), menstruacijų sutrikimus moterims ir libido sumažėjimą vyrams. Kai kurie pacientai gali patirti psichologinius simptomus, tokius kaip depresija ar nerimas. Ligos simptomai gali varijuoti nuo lengvų iki sunkių ir dažnai priklauso nuo hormonų, kuriuos gamina navikas, tipo ir kiekio.

Diagnostika

Antinksčio žievės piktybinio naviko diagnozė dažnai prasideda nuo simptomų vertinimo ir fizinio patikrinimo. Gydytojai gali rekomenduoti kraujo ir šlapimo tyrimus, kad nustatytų hormonų lygį. Vaizdo tyrimai, tokie kaip kompiuterinė tomografija (KT) ar magnetinio rezonanso tomografija (MRT), gali būti naudojami norint įvertinti naviko dydį ir lokalizaciją. Biopsija, kurioje imamas audinys iš naviko, gali patvirtinti diagnozę.

Gydymas

Antinksčio žievės piktybinio naviko gydymas gali apimti chirurginį naviko pašalinimą, chemoterapiją ir radioterapiją. Chirurgija yra pagrindinis gydymo metodas, ypač jei navikas yra lokalizuotas ir neplinta į kitus organus. Chemoterapija ir radioterapija gali būti naudojamos, kai navikas yra metastazavęs arba jei chirurgija nėra įmanoma. Naujoviškos terapijos, tokios kaip imunoterapija, taip pat yra tiriamos kaip potencialūs gydymo metodai, tačiau jos dar nėra plačiai taikomos. Be to, hormonų terapija gali būti taikoma siekiant kontroliuoti hormonų lygį ir sumažinti simptomus.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas