Antrinė amenorėja (mėnesinių nebuvimas)

Anatomija

Antrinė amenorėja yra būklė, kai moteris, kuri anksčiau turėjo reguliarias mėnesines, jas praranda mažiausiai šešiems mėnesiams. Ši liga yra glaudžiai susijusi su moters reprodukcine sistema, ypač su kiaušidėmis, hipofize ir hipotalamu. Kiaušidės gamina estrogenus ir progesteroną, kurie yra būtini menstruaciniam ciklui. Hipofizė išskiria hormonus, kurie stimuliuoja kiaušides, o hipotalamas kontroliuoja hipofizės veiklą. Taigi, bet kokie sutrikimai šiose srityse gali turėti įtakos menstruacijų ciklui ir sukelti antrinę amenorėją.

Ligos aprašymas

Antrinė amenorėja yra svarbi liga, nes ji gali būti ženklas, kad organizme vyksta tam tikri hormoniniai ar fiziologiniai sutrikimai. Ši būklė gali paveikti moters gyvenimo kokybę, psichinę sveikatą ir vaisingumą. Mėnesinių nebuvimas gali sukelti nerimą, stresą ir net depresiją, ypač jei moteris planuoja nėštumą. Be to, antrinė amenorėja gali būti susijusi su kitomis sveikatos problemomis, tokiomis kaip policistinių kiaušidžių sindromas (PKS) ar endokrininiai sutrikimai.

Ligos priežastis

Antrinės amenorėjos priežastys gali būti įvairios, tačiau dažniausiai jos yra hormoninės. Jos gali apimti:

• Hormonų disbalansą, pavyzdžiui, sumažėjusį estrogeno ar progesterono lygį.
• Hipotalamo ar hipofizės sutrikimus, kurie gali paveikti menstruacinį ciklą.
• Fizinį stresą, pavyzdžiui, per didelį fizinį krūvį ar svorio metimą.
• Psichologinį stresą, kuris gali turėti įtakos hormonų gamybai.
• Maistines medžiagas trūkumas, ypač jei moteris laikosi griežtos dietos.
• Vaistų vartojimą, pavyzdžiui, kontraceptikų ar kitų hormoninių preparatų.
• Kitos sveikatos būklės, tokios kaip policistinių kiaušidžių sindromas, skydliaukės sutrikimai ar lėtinės ligos.

Rizikos faktoriai

• Rizikos faktoriai antrinei amenorėjai apima:
  • Intensyvi fizinė veikla, ypač sportininkėms ar tų, kurios dirba fiziškai sunkų darbą.
  • Psichologiniai veiksniai, tokie kaip stresas, nerimas ar depresija.
  • Mažesnis kūno svoris arba anoreksija, dėl kurios gali sumažėti hormonų gamyba.
  • Genetiniai veiksniai, kurie gali turėti įtakos hormonų pusiausvyrai.
  • Amžius, nes kai kurios moterys gali patirti menstruacijų sutrikimų artėjant menopauzei.

Simptomai

• Pagrindiniai antrinės amenorėjos simptomai yra:
  • Mėnesinių nebuvimas daugiau nei šešis mėnesius.
  • Galimi hormoniniai sutrikimai, tokie kaip plaukų augimas veido srityje (hirsutizmas) ar spuogai.
  • Nuotaikų svyravimai, nerimas ar depresija dėl menstruacijų trūkumo.
  • Fiziniai pokyčiai, pavyzdžiui, svorio pokyčiai ar krūtų jautrumas.

Diagnostika

Antrinės amenorėjos diagnozė paprastai prasideda nuo išsamaus medicininio istorijos ir fizinio tyrimo. Gydytojas gali atlikti šiuos tyrimus:

• Hormonų lygio kraujo tyrimus, kad įvertintų estrogeno, progesterono, LH ir FSH lygius.
• Ultragarsinį tyrimą, kad patikrintų kiaušides ir gimdą.
• Skydliaukės funkcijos tyrimus, kad nustatytų, ar nėra skydliaukės sutrikimų.
• Jei reikia, gali būti atliekami genetiniai tyrimai, kad būtų išsiaiškinta, ar nėra paveldimų sutrikimų.

Gydymas

Antrinės amenorėjos gydymas priklauso nuo jos priežasties. Galimos gydymo galimybės yra:

• Hormonų terapija, kuri gali padėti atkurti normalų menstruacinį ciklą, pavyzdžiui, estrogeno ar progesterono vartojimas.
• Gyvenimo būdo pokyčiai, tokie kaip svorio padidėjimas, jei moteris yra per liesa, arba streso valdymas.
• Psichoterapija, jei amenorėja yra susijusi su psichologiniais veiksniais.
• Medikamentinis gydymas, jei amenorėja atsirado dėl kitų ligų, pavyzdžiui, policistinių kiaušidžių sindromo gydymo.
• Alternatyvios terapijos, tokios kaip akupunktūra ar natūralios medicinos priemonės, taip pat gali būti naudojamos, tačiau jų efektyvumas turi būti tiriamas.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas