Antrinė dismenorėja (skausmingos mėnesinės)

Anatomija

Antrinė dismenorėja, arba skausmingos mėnesinės, yra liga, susijusi su moters reprodukcinės sistemos anatomija, ypač su gimdos, kiaušidžių ir kitų dubens organų funkcijomis. Gimda, esanti dubens srityje, yra pagrindinis organas, kurio veikla tiesiogiai susijusi su menstruaciniu ciklu. Jos raumenys, susitraukdami, sukelia menstruacinius skausmus. Be to, kiaušidžių hormonų, tokių kaip estrogenai ir progesteronas, svyravimai taip pat gali turėti įtakos skausmo intensyvumui. Dėl uždegiminių procesų ar kitų patologijų, tokių kaip endometriozė, gali būti pažeidžiamos gretimos struktūros, sukeldamos papildomus simptomus ir diskomfortą.

Ligos aprašymas

Antrinė dismenorėja yra skausmingų menstruacijų forma, kuri atsiranda dėl kitų ligų ar patologinių būklių, priešingai nei pirminė dismenorėja, kuri yra susijusi su hormoniniais pokyčiais be jokių kitų ligų. Ši liga gali būti ženklas, kad organizme vyksta kažkas negerai, pavyzdžiui, endometriozė, dubens uždegiminė liga ar miomos. Antrinė dismenorėja dažnai pasireiškia vėliau, po kelių mėnesinių ciklų, ir gali sukelti didelį diskomfortą ir net sutrikdyti kasdienę veiklą. Suprasti šios ligos priežastis ir simptomus yra svarbu, kad būtų galima laiku diagnozuoti ir gydyti galimas rimtas sveikatos problemas.

Ligos priežastis

Pagrindinės antrinės dismenorėjos priežastys gali būti įvairios. Jos apima:

• Endometriozė – tai būklė, kai gimdos gleivinė auga už gimdos ribų, sukeldama skausmą ir uždegimą.
• Dubens uždegiminė liga – infekcija, kuri gali paveikti gimdą, kiaušides ir kitus reprodukcinius organus.
• Miomos – gerybiniai navikai gimdoje, kurie gali sukelti skausmą ir diskomfortą menstruacijų metu.
• Adhezijos – audinių sukibimai, kurie gali atsirasti po operacijų ar uždegiminių procesų.

Rizikos faktoriai

• Genetiniai veiksniai – šeimos istorija gali padidinti riziką susirgti antrine dismenorėja.
• Jaunas amžius – jaunos moterys dažniau patiria šią ligą.
• Menstruacinio ciklo sutrikimai – nereguliarūs ar skausmingi ciklai gali būti rizikos veiksniai.
• Priešmenstruacinis sindromas (PMS) – moterys, turinčios sunkių PMS simptomų, gali turėti didesnę riziką.

Simptomai

• Pagrindiniai antrinės dismenorėjos simptomai apima stiprų pilvo skausmą, kuris gali spinduliuoti į nugarą ar šlaunis. Kai kurios moterys taip pat gali patirti galvos skausmus, pykinimą, vėmimą ir nuovargį. Simptomai gali svyruoti nuo lengvo diskomforto iki labai stipraus skausmo, kuris gali trukdyti kasdieniam gyvenimui.

Diagnostika

Antrinės dismenorėjos diagnozė dažnai prasideda nuo išsamaus medicininio istorijos ir fizinio tyrimo. Gydytojas gali atlikti dubens tyrimą, kad nustatytų galimus anatominius pokyčius ar patologijas. Taip pat gali būti rekomenduojami papildomi tyrimai, tokie kaip ultragarsas, magnetinio rezonanso tomografija (MRT) ar laparoskopija, siekiant nustatyti tikslias ligos priežastis.

Gydymas

Antrinės dismenorėjos gydymas gali būti įvairus ir apima tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Dažnai skiriami skausmą malšinantys vaistai, tokie kaip nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU). Hormoninė terapija taip pat gali būti naudojama, ypač jei liga susijusi su hormonų disbalansu. Chirurginiai metodai gali būti reikalingi, jei yra rimtų anatominių pokyčių, tokių kaip endometriozė ar miomos. Be to, nemedicininiai sprendimai, tokie kaip akupunktūra, fizioterapija ir gyvenimo būdo pokyčiai, gali padėti sumažinti simptomus ir pagerinti bendrą savijautą.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas