Antrinė glaukoma dėl kitų akies ligų

Anatomija

Antrinė glaukoma yra akių liga, kuri dažniausiai išsivysto dėl kitų akių ligų, paveikiančių akies struktūras. Pagrindinės akies dalys, susijusios su šia liga, yra rainelė, priekinis akies kampas, akies obuolys ir regos nervas. Šios struktūros vaidina svarbų vaidmenį akispūdžio reguliavime. Antrinės glaukomos atveju gali būti pažeista drenažo sistema, dėl to sutrinka akių skysčio nutekėjimas, o tai sukelia padidėjusį akispūdį ir galimą regos nervo pažeidimą.

Ligos aprašymas

Antrinė glaukoma yra būklė, kai padidėjęs akispūdis atsiranda kaip antrinis poveikis kitoms akių ligoms, tokioms kaip uveitas, katarakta, tinklainės atšoka ar akies traumos. Ši liga gali sukelti rimtų regėjimo problemų, o kartais net ir aklumą, todėl jos identifikavimas ir gydymas yra itin svarbūs. Antrinė glaukoma skiriasi nuo pirminės glaukomos, nes ji yra tiesiogiai susijusi su kitomis esamomis akies ligomis.

Ligos priežastis

Antrinės glaukomos priežastys gali būti labai įvairios. Dažniausiai ji atsiranda dėl uždegiminių procesų, tokių kaip uveitas, arba dėl anatominių pokyčių, pavyzdžiui, kataraktos. Kitos priežastys gali būti akies traumos, navikai, diabetinė retinopatija arba ilgalaikis steroidų vartojimas, kuris gali sukelti akies spaudimo padidėjimą. Be to, akių struktūrų pokyčiai, dėl kurių sutrinka skysčio nutekėjimas, taip pat gali prisidėti prie antrinės glaukomos vystymosi.

Rizikos faktoriai

• Amžius – vyresni žmonės dažniau serga antrine glaukoma dėl didesnio kitų akių ligų paplitimo.
• Esamos akių ligos – tokios kaip uveitas ar katarakta, gali padidinti riziką susirgti antrine glaukoma.
• Traumos – akies sužalojimai gali sukelti struktūrinius pokyčius, kurie prisideda prie ligos vystymosi.
• Genetiniai veiksniai – šeimos istorija glaukomos atvejų gali didinti riziką.

Simptomai

• Pagrindiniai antrinės glaukomos simptomai gali būti regėjimo sutrikimai, tokie kaip neryškus matymas, skausmas akyje, galvos skausmai ir spalvų regėjimo pokyčiai. Kai kuriais atvejais pacientai gali patirti pykinimą ir vėmimą, ypač jei akispūdis yra labai padidėjęs. Simptomai gali būti lengvi arba sunkūs, priklausomai nuo ligos stadijos ir akispūdžio lygio.

Diagnostika

Antrinės glaukomos diagnozė apima kelis tyrimus ir procedūras. Pirmiausia atliekamas akispūdžio matavimas, dažniausiai naudojant tonometriją. Taip pat gali būti atliekami akių dugno tyrimai, kad būtų įvertintas regos nervo būklė. Oftalmologas gali naudoti gonioskopiją, kad ištirtų akies kampą ir nustatytų drenažo sistemos būklę. Papildomi tyrimai, tokie kaip ultragarsinė tomografija, gali būti naudojami siekiant išsiaiškinti galimas struktūrines problemas akyje.

Gydymas

Antrinės glaukomos gydymas priklauso nuo ligos priežasties ir apima tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Medicininiu požiūriu, gydymas gali apimti akispūdį mažinančius vaistus, tokius kaip beta blokatoriai, prostaglandinų analogai ar karbonanhidrazės inhibitoriai. Taip pat gali būti svarstoma chirurginė intervencija, pavyzdžiui, trabekulektomija, kurios metu sukuriamas naujas drenažo kelias. Naujovės gydyme apima lazerinę terapiją, kuri gali padėti pagerinti skysčio nutekėjimą. Be to, gydymo planas turėtų apimti ir kitų esamų akių ligų gydymą, kad būtų galima sumažinti antrinės glaukomos riziką.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas