Antrinis parkinsonizmas

Anatomija

Antrinis parkinsonizmas yra neurologinė liga, susijusi su tam tikrų smegenų struktūrų pažeidimu. Pagrindinės paveiktos sritys yra baziniai ganglijai, kurie yra smegenų dalis, atsakinga už judesių kontrolę, motorinę koordinaciją ir kai kurias kognityvines funkcijas. Šios struktūros veikla yra glaudžiai susijusi su dopaminu, neurotransmiteriu, kuris vaidina svarbų vaidmenį judesių reguliavime. Antrinis parkinsonizmas gali atsirasti dėl įvairių priežasčių, tačiau jis visada susijęs su dopaminerginių neuronų praradimu arba disfunkcija, kas sukelia motorinių funkcijų sutrikimus.

Ligos aprašymas

Antrinis parkinsonizmas yra sindromas, kuris pasireiškia kaip antrinė reakcija į kitus veiksnius, tokius kaip vaistai, toksinai arba kitos neurologinės ligos. Skirtingai nuo pirminio parkinsonizmo, kuris yra savarankiška liga, antrinis parkinsonizmas atsiranda dėl kitų sutrikimų, tokių kaip insultas, smegenų traumos, infekcijos ar degeneracinės ligos. Ši liga yra svarbi, nes ji gali sukelti rimtų motorinių ir kognityvinių sutrikimų, kurie gali paveikti paciento gyvenimo kokybę ir nepriklausomybę.

Ligos priežastis

Antrinio parkinsonizmo priežastys gali būti labai įvairios. Pagrindinės priežastys apima:

• Vaistai: Kai kurie vaistai, ypač antipsichoziniai, gali sukelti parkinsonizmo simptomus, blokuodami dopamino receptorius.
• Toksinai: Ilgalaikis poveikis toksinėms medžiagoms, tokioms kaip manganas ar anglies monoksidas, gali sukelti neurologinius pažeidimus.
• Neurologinės ligos: Tokios ligos kaip Huntingtono liga ar Wilsono liga gali sukelti antrinį parkinsonizmą.
• Smegenų traumos: Traumos, kurios pažeidžia smegenų struktūras, atsakingas už motorinę kontrolę, gali sukelti šiuos simptomus.

Rizikos faktoriai

• Amžius: Vyresni žmonės yra labiau linkę į neurologinius sutrikimus, kurie gali sukelti antrinį parkinsonizmą.
• Genetika: Tam tikros genetinės predispozicijos gali padidinti riziką susirgti antriniu parkinsonizmu.
• Ekspozicija toksinams: Asmenys, dirbantys su pavojingomis medžiagomis, gali būti labiau pažeidžiami.
• Vaistų vartojimas: Ilgalaikio tam tikrų vaistų vartojimas gali sukelti šios ligos simptomus.

Simptomai

• Motoriniai simptomai: Tai gali apimti judesių lėtėjimą, drebulį, raumenų standumą, pusiausvyros problemas ir koordinacijos sutrikimus.
• Kognityviniai simptomai: Gali pasireikšti atminties sutrikimai, sunkumai su mąstymu ir koncentracija.
• Emociniai sutrikimai: Depresija ir nerimas gali būti susiję su šia liga.

Diagnostika

Antrinio parkinsonizmo diagnozė dažnai atliekama remiantis klinikiniais simptomais ir paciento istorija. Gydytojas gali atlikti neurologinį tyrimą, kad įvertintų motorinių funkcijų sutrikimus. Papildomi tyrimai, tokie kaip smegenų vaizdiniai tyrimai (pvz., MRT ar KT), gali padėti nustatyti galimas smegenų struktūrų problemas. Kartais gali prireikti atlikti kraujo tyrimus, kad būtų pašalintos kitos ligos.

Gydymas

Antrinio parkinsonizmo gydymas dažnai apima simptominio gydymo metodus. Vaistai, tokie kaip levodopa, gali padėti sumažinti motorinius simptomus, tačiau jie neveikia visiems pacientams. Be to, gydymas gali apimti fizioterapiją, ergoterapiją ir kalbos terapiją, siekiant pagerinti paciento funkciją ir gyvenimo kokybę. Naujovės gydyme, pavyzdžiui, gilesnės smegenų stimuliacijos terapija, gali būti taikomos sunkesniais atvejais, kai tradiciniai gydymo metodai nepasiekia norimų rezultatų. Taip pat svarbu stebėti ir valdyti galimas vaistų sukeliamas komplikacijas, o tai gali padėti sumažinti simptomų sunkumą ir pagerinti bendrą paciento savijautą.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas