Aortos lanko sindromas (Takajasu)

Anatomija

Aortos lanko sindromas, dar žinomas kaip Takajasu sindromas, yra reta kraujagyslių liga, kuri paveikia aortą ir jos šakas. Aorta yra didžiausia arterija žmogaus organizme, kuri tiekia deguonimi praturtintą kraują iš širdies į visus kūno organus. Šio sindromo atveju, uždegimas ir stenozė (susiaurėjimas) gali paveikti aortos lanką, kuris yra sritis, kurioje aorta išsišakoja į kelias dideles arterijas, tiekiančias kraują galvai, kaklui ir rankoms. Taip pat gali būti paveiktos ir kitos didelės kraujagyslės, įskaitant subklavines ir karotidines arterijas, kas gali sukelti kraujo tiekimo sutrikimus įvairiose kūno dalyse.

Ligos aprašymas

Aortos lanko sindromas yra sisteminė liga, kuri dažniausiai pasireiškia jaunesnėms moterims. Tai autoimuninė liga, kurios metu imuninė sistema klaidingai atakuoja savo organizmo audinius, sukeldama uždegimą kraujagyslėse. Ši liga gali sukelti rimtų komplikacijų, tokių kaip arterijų užsikimšimas, kraujo spaudimo svyravimai ir netgi širdies ar smegenų insultas. Aortos lanko sindromas yra svarbus, nes jo simptomai gali būti nespecifiniai, o diagnozė gali užtrukti, todėl būtina laiku nustatyti ir pradėti gydymą.

Ligos priežastis

Takajasu sindromo tikslios priežastys nėra visiškai aiškios, tačiau manoma, kad tai yra autoimuninė liga, kurios metu organizmo imuninė sistema atakuoja aortą ir jos šakas. Galimi rizikos veiksniai apima genetinį polinkį, nes liga dažnai pasitaiko tam tikrose etninėse grupėse, taip pat aplinkos veiksnių, tokių kaip infekcijos, poveikį. Kai kurie tyrimai rodo, kad hormoniniai pokyčiai gali turėti įtakos ligos vystymuisi, ypač moterims.

Rizikos faktoriai

• Jaunas amžius – dažniausiai liga pasireiškia jauniems žmonėms, ypač moterims.
• Genetinis polinkis – šeimos istorija gali padidinti riziką susirgti šia liga.
• Aplinkos veiksniai – virusinės infekcijos ar kiti aplinkos veiksniai gali sukelti ligos aktyvaciją.

Simptomai

• Pradiniai simptomai gali būti nespecifiniai, pavyzdžiui, nuovargis, karščiavimas, svorio kritimas ir naktinis prakaitavimas.
• Vėlesni simptomai gali apimti galvos skausmus, galvos svaigimą, skausmą rankose, kakle ir krūtinėje, taip pat kraujospūdžio svyravimus.
• Sunkių atvejų metu gali pasireikšti insultas arba širdies nepakankamumas dėl kraujo tiekimo sutrikimų.

Diagnostika

Takajasu sindromas diagnozuojamas naudojant įvairius tyrimus. Pirmiausia atliekamas fizinis egzaminas, kurio metu gydytojas gali pastebėti kraujospūdžio skirtumus tarp skirtingų kūno dalių. Be to, naudojami vaizdiniai tyrimai, tokie kaip ultragarso, kompiuterinė tomografija (KT) ir magnetinio rezonanso tomografija (MRT), siekiant įvertinti aortos ir jos šakų būklę. Angiografija taip pat gali būti atlikta, kad būtų vizualizuota kraujotaka ir nustatyti susiaurėjimai ar obstrukcijos.

Gydymas

Gydymas Takajasu sindromui gali būti tiek medicininis, tiek chirurginis. Medicininis gydymas dažnai apima kortikosteroidus ir kitas imunosupresines terapijas, siekiant sumažinti uždegimą ir stabilizuoti ligos eigą. Jei liga sukelia sunkius kraujotakos sutrikimus, gali būti reikalinga chirurginė intervencija, pvz., kraujagyslių rekonstrukcija arba stentavimas. Naujausios terapijos galimybės apima biologinius vaistus, kurie gali būti efektyvesni gydant uždegiminius procesus organizme. Svarbu, kad pacientai būtų reguliariai stebimi ir gydomi specialistų, kad būtų užtikrinta geriausia ligos kontrolė.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas