Apatinių šlapimo takų akmenys

Anatomija

Apatiniai šlapimo takai apima šlapimtakius, šlapimo pūslę ir šlaplę. Šie organai yra atsakingi už šlapimo transportavimą, kaupimą ir išskyrimą iš organizmo. Šlapimtakiuose šlapimas teka iš inkstų į šlapimo pūslę, kur jis laikomas iki momento, kai yra išskiriamas per šlaplę. Akmenys, susidarantys apatiniuose šlapimo takuose, gali blokuoti šlapimo tekėjimą, sukelti skausmą ir kitus sveikatos sutrikimus. Tai gali paveikti šlapimo pūslės ir šlaplės funkcijas, sukeldami rimtų komplikacijų, tokių kaip infekcijos ar inkstų pažeidimai.

Ligos aprašymas

Apatinių šlapimo takų akmenys yra kietos mineralinės medžiagos, kurios formuojasi šlapime. Šie akmenys gali būti skirtingo dydžio ir formos, pradedant nuo smulkių kristalų iki didelių mase. Jie gali sukelti skausmą, kraujavimą ir infekcijas. Ši liga yra svarbi, nes ji gali sukelti rimtų komplikacijų, tokių kaip inkstų akmenys, šlapimo takų obstrukcija ir lėtinės inkstų ligos, jei nebus laiku diagnozuota ir gydoma.

Ligos priežastis

Apatinių šlapimo takų akmenų susidarymas gali būti susijęs su įvairiomis priežastimis. Pagrindinės priežastys apima: – Dehidratacija, dėl kurios šlapimas tampa koncentruotas ir palankus akmenų formavimuisi.- Mitybos įpročiai, tokie kaip didelis druskos ar baltymų vartojimas.- Genetiniai veiksniai, kurie gali padidinti polinkį formuoti akmenis.- Tam tikros medicininės būklės, tokios kaip šlapimo takų infekcijos ar metaboliniai sutrikimai, kurie gali paveikti mineralų apykaitą.

Rizikos faktoriai

• Dehidratacija – dažnas skysčių trūkumas gali sukelti koncentruotą šlapimą ir palankias sąlygas akmenų formavimuisi.
• Mitybos įpročiai – didelis natrio, baltymų ar oksalatų kiekis dietoje gali padidinti akmenų riziką.
• Amžius – vyresni žmonės dažniau susiduria su šia liga.
• Genetika – šeimos istorija, susijusi su akmenų formavimu, gali didinti riziką.
• Tam tikros ligos – pavyzdžiui, diabetas, podagra ar virškinimo trakto sutrikimai gali padidinti akmenų susidarymo tikimybę.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai apima stiprų skausmą apatinėje pilvo dalyje, šlapimo takų obstrukciją, kraują šlapime, dažną šlapinimąsi, tačiau mažais kiekiais, ir skausmingą šlapinimąsi. Kai kuriais atvejais gali pasireikšti ir karščiavimas, kuris gali rodyti infekciją.

Diagnostika

Apatinių šlapimo takų akmenys diagnozuojami remiantis pacientų simptomais ir klinikiniais tyrimais. Paprastai naudojami ultragarso tyrimai, rentgeno nuotraukos arba kompiuterinė tomografija (KT), siekiant nustatyti akmenų buvimą ir dydį. Be to, gali būti atliekami šlapimo tyrimai, kad būtų nustatyta, ar yra kraujo ar infekcijos požymių.

Gydymas

Gydymas priklauso nuo akmenų dydžio ir simptomų sunkumo. Mažus akmenis galima gydyti padidinus skysčių vartojimą, kad jie natūraliai išsiskirtų. Didesniems akmenims gali prireikti medicininių procedūrų, tokių kaip litotripsija (akmenų smulkinimas ultragarsu) arba chirurgija. Taip pat gali būti skiriami vaistai skausmui malšinti ir užkirsti kelią akmenų susidarymui. Neseniai atsiradusios terapijos galimybės apima endoskopinius metodus, kurie leidžia gydyti akmenis be didelių operacijų.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas