Apatinių šlapimo takų akmuo, nepatikslintas

Anatomija

Apatinių šlapimo takų akmenys yra susiję su šlapimo pūslės, šlaplės ir inkstų anatomija. Šlapimo takai prasideda inkstuose, kur formuojamas šlapimas, ir tęsiasi per šlapimtakius į šlapimo pūslę, o galiausiai į šlaplę. Akmenys gali susidaryti bet kurioje šių takų dalyje, tačiau dažniausiai jie formuojasi šlapimo pūslėje arba šlaplėje. Akmenys gali sukelti obstrukciją, uždegimą ir skausmą, o tai gali neigiamai paveikti šių organų funkcijas.

Ligos aprašymas

Apatinių šlapimo takų akmuo, nepatikslintas, yra būklė, kai šlapimo takuose susidaro mineraliniai nuosėdos, kurios gali sukelti įvairius simptomus. Ši liga yra svarbi, nes ji gali sukelti komplikacijų, tokių kaip infekcijos, inkstų pažeidimai ar net šlapimo takų obstrukcija. Akmenys gali būti įvairių dydžių, formų ir sudėties, o jų buvimas gali turėti didelį poveikį paciento gyvenimo kokybei.

Ligos priežastis

Apatinių šlapimo takų akmenų susidarymo priežastys gali būti įvairios. Pagrindinės priežastys apima šlapimo sudėties pokyčius, dehidrataciją, per didelį mineralų, tokių kaip kalcis ar oksalatas, vartojimą, taip pat šlapimo takų infekcijas. Kai kurie pacientai gali turėti genetinį polinkį į akmenų susidarymą, o kiti gali turėti medžiagų apykaitos sutrikimų, kurie skatina akmenų formavimąsi.

Rizikos faktoriai

• Dehidratacija – nepakankamas skysčių vartojimas gali padidinti akmenų susidarymo riziką, nes sutirštėjęs šlapimas skatina mineralų nuosėdų formavimąsi.
• Genetiniai veiksniai – šeimos istorija gali turėti įtakos ligos vystymuisi, nes kai kurie žmonės yra labiau linkę formuoti akmenis dėl paveldimų medžiagų apykaitos sutrikimų.
• Netinkama mityba – didelis druskos, gyvulinių baltymų ar oksalatų kiekis maiste gali padidinti riziką susidaryti akmenims.
• Amžius ir lytis – vyrai dažniau nei moterys susiduria su akmenų problema, o vyresnio amžiaus žmonės taip pat turi didesnę riziką.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai gali apimti skausmą apatinėje pilvo dalyje, skausmą šlapinantis, kraują šlapime, dažną norą šlapintis ir šlapimo takų infekcijų simptomus, tokius kaip karščiavimas ir šaltkrėtis. Kai kuriais atvejais simptomai gali būti lengvi, tačiau kai kuriais atvejais gali pasireikšti stiprus skausmas, reikalaujantis skubios medicininės pagalbos.

Diagnostika

Diagnostika apima anamnezės surinkimą, fizinį tyrimą ir įvairius tyrimus. Dažniausiai naudojami tyrimai yra ultragarsas, kompiuterinė tomografija (KT) ir rentgeno nuotraukos. Šie tyrimai padeda nustatyti akmenų buvimą, dydį ir vietą. Taip pat gali būti atliekami šlapimo tyrimai, siekiant įvertinti šlapimo sudėtį ir nustatyti galimas infekcijas.

Gydymas

Gydymo galimybės priklauso nuo akmenų dydžio, tipo ir simptomų sunkumo. Nedideli akmenys gali būti gydomi konservatyviai, didinant skysčių vartojimą ir stebint simptomus. Didesni akmenys gali reikalauti medicininių intervencijų, tokių kaip litotripsija (akmenų smulkinimas naudojant ultragarsą), endoskopinė chirurgija arba, retais atvejais, atvira chirurgija. Be to, gali būti skiriami vaistai skausmui malšinti ir uždegimui mažinti, o ilgalaikė prevencija gali apimti mitybos pokyčius ir vaistų vartojimą, siekiant sumažinti akmenų susidarymo riziką.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas