Apokrininių prakaito liaukų sutrikimai

Anatomija

Apokrininės prakaito liaukos yra specializuoti organai, esantys po oda, daugiausia pažastyse, kirkšnyje ir aplink spenelius. Šios liaukos yra didesnės nei ekrininės prakaito liaukos ir išskiria prakaitą, kuris yra riebus ir turtingas baltymais. Apokrininių liaukų sekrecija paprastai prasideda nuo brendimo ir yra stimuliuojama hormonų, streso ar emocinių reakcijų. Apokrininių prakaito liaukų sutrikimai gali paveikti odos, endokrininės ir nervų sistemas, sukelti diskomfortą ir socialinę izoliaciją dėl nemalonaus kvapo.

Ligos aprašymas

Apokrininių prakaito liaukų sutrikimai apima įvairias patologijas, susijusias su šių liaukų funkcija ir sekrecija. Šios ligos gali būti susijusios su per dideliu prakaitavimu (hiperhidroze), prakaito kvapo pokyčiais ar infekciniais procesais. Svarbu atkreipti dėmesį, kad apokrininių prakaito liaukų sutrikimai gali turėti socialinį ir psichologinį poveikį pacientams, sukeldami gėdą ir sumažindami gyvenimo kokybę.

Ligos priežastis

Apokrininių prakaito liaukų sutrikimų priežastys gali būti įvairios. Galimos priežastys apima genetinius veiksnius, hormoninius pokyčius, streso poveikį, infekcijas ar uždegiminius procesus. Be to, tam tikros ligos, pavyzdžiui, cukrinis diabetas ar endokrininiai sutrikimai, gali prisidėti prie šių sutrikimų vystymosi. Aplinkos veiksniai, tokie kaip dieta ir higiena, taip pat gali turėti įtakos šių liaukų funkcijai.

Rizikos faktoriai

• Genetiniai veiksniai: šeimos istorija gali padidinti riziką susirgti apokrininių prakaito liaukų sutrikimais.
• Hormoniniai pokyčiai: brendimo, nėštumo ar menopauzės metu organizme vykstantys hormoniniai pokyčiai gali paveikti prakaito liaukų veiklą.
• Stresas: emocinis ar fizinis stresas gali sukelti padidėjusį prakaitavimą ir sutrikdyti apokrininių prakaito liaukų funkciją.
• Infekcijos: bakterinės ar grybelinės infekcijos gali sukelti uždegimą ir sutrikdyti normalią prakaito sekreciją.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai apima nemalonų prakaito kvapą, kuris gali būti intensyvesnis nei įprasta, ypač esant stresui.
• Per didelis prakaitavimas pažastyse, kirkšnyje ar kitose kūno vietose, kur yra apokrininių liaukų.
• Odos dirginimas, paraudimas ar uždegimas šiose srityse, gali pasireikšti kaip bėrimai ar pūslelės.
• Psichologiniai simptomai, tokie kaip nerimas ar socialinė izoliacija, dėl nemalonaus kvapo ar prakaitavimo.

Diagnostika

Apokrininių prakaito liaukų sutrikimų diagnostika dažniausiai prasideda nuo išsamios paciento anamnezės ir fizinio tyrimo. Gydytojas gali atlikti odos tyrimus, kad įvertintų prakaitavimo intensyvumą ir kvapą. Kartais gali prireikti papildomų tyrimų, tokių kaip prakaito analizė ar biopsija, siekiant išsiaiškinti, ar nėra infekcijų ar kitų odos ligų.

Gydymas

Apokrininių prakaito liaukų sutrikimų gydymas gali būti įvairus, priklausomai nuo simptomų sunkumo. Lengvų atvejų atveju gali būti naudojami antiperspirantai ar dezodorantai. Vidutinio sunkumo atvejais gali prireikti medicininių procedūrų, tokių kaip botulino toksino injekcijos, kurios sumažina prakaitavimą. Sunkiems atvejams gali būti taikomos chirurginės procedūros, pavyzdžiui, apokrininių prakaito liaukų šalinimas. Naujausios terapijos galimybės apima lazerinę terapiją ir radijo dažnio technologijas, kurios gali padėti sumažinti prakaitavimą ir pagerinti odos būklę.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas