Apsinuodijimas antialerginiais ir antiemetiniais vaistais

Anatomija

Apsinuodijimas antialerginiais ir antiemetiniais vaistais dažniausiai paveikia centrinę nervų sistemą, virškinimo traktą ir kepenis. Antialerginiai vaistai, ypač pirmosios kartos antihistamininiai preparatai, gali sukelti centrinės nervų sistemos slopinimą, o tai gali pasireikšti mieguistumu, dezorientacija ar net komos būsenomis. Virškinimo traktas reaguoja į šiuos vaistus, dažnai sukeldamas pykinimą, vėmimą arba viduriavimą. Kepenyse vyksta medžiagų apykaitos procesai, kurie gali būti sutrikdyti dėl vaistų perdozavimo, sukeliant hepatotoksinį poveikį.

Ligos aprašymas

Apsinuodijimas antialerginiais ir antiemetiniais vaistais apibūdinamas kaip toksinis poveikis organizmui, sukeltas per didelio šių vaistų kiekio vartojimo. Ši liga yra svarbi, nes ji gali sukelti rimtų sveikatos problemų, įskaitant sąmonės praradimą, kvėpavimo sutrikimus ar net mirtį. Apsinuodijimas gali įvykti tiek atsitiktinai, tiek tyčia, pavyzdžiui, savižudybės atveju, todėl būtina žinoti apie riziką ir galimus simptomus.

Ligos priežastis

Pagrindinės apsinuodijimo antialerginiais ir antiemetiniais vaistais priežastys apima perdozavimą, netinkamą vaisto vartojimą bei vaistų sąveiką su kitais preparatais. Įvairūs mechanizmai gali lemti apsinuodijimą, pavyzdžiui, vaistų metabolizmas kepenyse gali būti sutrikdytas, o tai padidina toksinių medžiagų koncentraciją organizme. Taip pat, asmenys su esamomis sveikatos problemomis, tokiomis kaip kepenų ar inkstų ligos, yra labiau pažeidžiami.

Rizikos faktoriai

• Vaistų vartojimo klaidos: netinkamas dozavimas arba vartojimas be gydytojo rekomendacijos gali padidinti apsinuodijimo riziką.
• Psichikos sveikatos sutrikimai: asmenys, turintys depresijos ar kitų psichikos sutrikimų, gali būti labiau linkę į vaistų perdozavimą.
• Amžius: vyresnio amžiaus žmonės gali turėti padidintą jautrumą vaistams ir didesnę riziką dėl lėtinių ligų.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai gali būti mieguistumas, dezorientacija, pykinimas, vėmimas, galvos svaigimas ir galvos skausmas. Sunkesniais atvejais gali pasireikšti kvėpavimo sutrikimai, sąmonės praradimas, traukuliai ir net koma.

Diagnostika

Diagnostika apima paciento istorijos surinkimą, fizinį tyrimą ir laboratorinius tyrimus. Gydytojai gali atlikti kraujo tyrimus, kad nustatytų vaistų koncentraciją organizme, taip pat gali būti atliekami kepenų funkcijos testai. Kartais gali prireikti papildomų tyrimų, tokių kaip kompiuterinė tomografija, jei yra įtarimas dėl galvos traumos ar kitų komplikacijų.

Gydymas

Gydymas apima simptominio gydymo priemones, tokias kaip aktyvuota anglis, siekiant sumažinti vaistų absorbciją organizme. Taip pat gali būti skiriami antidotai, jei tokie yra, arba simptominis gydymas, pavyzdžiui, skysčių infuzijos, norint atstatyti organizmo balansą. Sunkiais atvejais gali prireikti hospitalizacijos ir intensyvios priežiūros. Be to, psichologinė pagalba gali būti būtina asmenims, kurie apsinuodijo tyčia.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas