Apsinuodijimas antiepilepsiniais, raminamaisiais ir migdomaisiais, antiparkinsoniniais ir psichotropiniais vaistais bei jų poveikis, neklasifikuojamas kitur, kai ketinimas nežinomas

Anatomija

Apsinuodijimas antiepilepsiniais, raminamaisiais, migdomaisiais, antiparkinsoniniais ir psichotropiniais vaistais gali paveikti įvairias žmogaus anatomines sistemas. Pirmiausia, centrinė nervų sistema (CNS) yra itin pažeidžiama, kadangi šie vaistai tiesiogiai veikia smegenų veiklą, keisdami neurotransmiterių pusiausvyrą. Taip pat gali būti paveikti kvėpavimo ir širdies ir kraujagyslių sistemos, nes šie vaistai gali slopinti kvėpavimo centrus ir sukelti širdies ritmo sutrikimus. Poveikis kepenims ir inkstams taip pat gali būti reikšmingas, nes šie organai atsakingi už vaistų metabolizmą ir išskyrimą iš organizmo.

Ligos aprašymas

Apsinuodijimas šiais vaistais yra rimta būklė, kuri gali kilti dėl perdozavimo, netinkamo vartojimo ar netyčinio vaistų vartojimo. Ši liga gali sukelti įvairių simptomų, priklausomai nuo suvartoto vaisto tipo ir dozės. Apsinuodijimas gali būti lengvas, tačiau sunkiais atvejais gali sukelti gyvybei pavojingas komplikacijas, tokias kaip koma ar kvėpavimo nepakankamumas. Dėl savo sudėtingumo ir galimų pasekmių, ši liga reikalauja skubios medicininės intervencijos ir yra svarbi tiek klinikinėje praktikoje, tiek visuomenės sveikatos kontekste.

Ligos priežastis

Pagrindinės šios ligos priežastys apima vaistų perdozavimą, netinkamą vaistų vartojimą, vaistų sąveiką ir netyčinį apsinuodijimą. Mechanizmai gali apimti vaistų metabolizmo sutrikimus, kurie gali sukelti padidėjusį vaistų kiekį kraujyje. Rizikos faktoriai gali apimti psichikos sutrikimus, kurie skatina pacientus vartoti didesnes vaistų dozes, taip pat fizinę būklę, kuri gali paveikti vaistų metabolizmą, pavyzdžiui, kepenų ar inkstų ligas.

Rizikos faktoriai

• Psichinės ligos – asmenys, turintys psichikos sutrikimų, dažnai vartoja raminamuosius ir psichotropinius vaistus, kas didina apsinuodijimo riziką.
• Alkoholizmas – alkoholio vartojimas gali sustiprinti vaistų poveikį ir padidinti perdozavimo tikimybę.
• Vaistų vartojimas be gydytojo recepto – savarankiškas vaistų vartojimas be medicininės priežiūros gali sukelti netinkamą dozių pasirinkimą ir apsinuodijimą.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai gali apimti mieguistumą, dezorientaciją, sumišimą, kvėpavimo sutrikimus, širdies ritmo pokyčius ir net komą. Lengvi simptomai gali pasireikšti kaip galvos skausmas ar pykinimas, tačiau sunkiais atvejais gali pasireikšti sunki hipotenzija, kvėpavimo nepakankamumas ar traukuliai.

Diagnostika

Diagnostika apima klinikinį paciento įvertinimą, anamnezės surinkimą, siekiant nustatyti, kokie vaistai buvo vartoti ir kokia dozė. Laboratoriniai tyrimai, tokie kaip kraujo tyrimai, gali padėti nustatyti vaistų koncentraciją kraujyje. Taip pat gali būti atliekami vaizdiniai tyrimai, kad būtų įvertinta galimų komplikacijų, tokių kaip smegenų edema, buvimas.

Gydymas

Gydymas gali būti tiek medicininis, tiek nemedicininis. Medicininis gydymas dažnai apima aktyvų vaistų išskyrimą, pavyzdžiui, naudojant anglies tabletės, kad sumažintų vaistų absorbciją. Sunkiais atvejais gali prireikti intubacijos ir mechaninės ventiliacijos, kad būtų užtikrintas kvėpavimas. Nemedicininiai sprendimai gali apimti psichologinę paramą, švietimą apie vaistų vartojimą ir prevencines priemones, siekiant sumažinti apsinuodijimo riziką ateityje. Naujoviškos terapijos galimybės, tokios kaip antidotai tam tikriems vaistams, taip pat gali būti taikomos, priklausomai nuo situacijos.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas