Apsinuodijimas kitais ir nepatikslintais chemikalais ir kenksmingomis medžiagomis bei jų poveikis, kai ketinimas nežinomas

Anatomija

Apsinuodijimas chemikalais ir kenksmingomis medžiagomis gali paveikti įvairias žmogaus anatomines sistemas. Dažniausiai nukenčia nervų sistema, kvėpavimo sistema ir virškinimo traktas. Nervų sistema gali reaguoti į toksinus, sukeliančius neurologinius simptomus, tokius kaip galvos skausmas, galvos svaigimas ar net traukuliai. Kvėpavimo sistema gali būti paveikta įkvepiant toksiškų medžiagų, kas gali sukelti plaučių edemą ar bronchų spazmus. Virškinimo traktas gali reaguoti su pykinimu, vėmimu ar viduriavimu, nes toksinės medžiagos dažnai patenka per burną.

Ligos aprašymas

Apsinuodijimas kitais ir nepatikslintais chemikalais bei kenksmingomis medžiagomis yra būklė, kai organizmas patiria žalingą poveikį dėl cheminių medžiagų, kurių sudėtis ir poveikis nėra tiksliai žinomi. Ši liga gali būti ūminė arba lėtinė, priklausomai nuo cheminių medžiagų poveikio trukmės ir intensyvumo. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad šis apsinuodijimas gali pasireikšti įvairiais būdais, o jo simptomai gali būti labai įvairūs, todėl jis gali būti sunkiai diagnozuojamas. Dėl vis didėjančio cheminių medžiagų naudojimo pramonėje ir kasdieniame gyvenime, ši liga tampa vis aktualesnė.

Ligos priežastis

Pagrindinės apsinuodijimo šios ligos priežastys apima neatsargų cheminių medžiagų naudojimą, jų netinkamą sandėliavimą ar netyčinį išsiliejimą. Taip pat, cheminiai produktai, esantys buityje, pavyzdžiui, valymo priemonės, dažai ar pesticidai, gali sukelti apsinuodijimą. Rizikos veiksniai apima žmonių, dirbančių chemijos pramonėje, medicinos srityje, ar žemės ūkyje, grupę, kuri gali būti labiau pažeidžiama šios ligos. Mechanizmai, per kuriuos toksinės medžiagos veikia organizmą, gali būti skirtingi, tačiau dažniausiai jie sukelia oksidacinį stresą ir uždegiminius procesus.

Rizikos faktoriai

• Amžius – jauni vaikai ir senyvo amžiaus žmonės yra labiau pažeidžiami.
• Darbo aplinka – asmenys, dirbantys su chemikalais, yra didesnėje rizikoje.
• Neatsargus elgesys – netinkamas cheminių medžiagų naudojimas namuose gali sukelti apsinuodijimą.
• Genetiniai veiksniai – kai kurie žmonės gali būti labiau jautrūs tam tikroms medžiagoms dėl genetinės predispozicijos.

Simptomai

• Simptomai gali būti įvairūs, pradedant nuo lengvų, tokių kaip galvos skausmas, pykinimas, ir baigiant sunkiais, tokiais kaip kvėpavimo sutrikimai, koma ar net mirtis. Dažnai pasitaiko virškinimo trakto sutrikimų, tokių kaip vėmimas ir viduriavimas, taip pat neurologiniai simptomai, pavyzdžiui, sumišimas ar traukuliai.

Diagnostika

Diagnostika apima išsamią istorijos analizę, kurioje svarbu nustatyti galimus cheminių medžiagų kontaktus. Klinikiniai tyrimai, kraujo ir šlapimo tyrimai gali padėti nustatyti toksiškų medžiagų buvimą organizme. Be to, gali būti atliekami specializuoti tyrimai, pavyzdžiui, toksikologiniai testai, siekiant nustatyti konkretų apsinuodijimo šaltinį.

Gydymas

Gydymas priklauso nuo apsinuodijimo sunkumo ir chemikalų pobūdžio. Pirmiausia būtina pašalinti toksiškas medžiagas iš organizmo, tai gali būti daroma per vėmimą, aktyvintą anglies vartojimą ar intraveninį skysčių infuziją. Sunkių atvejų atveju gali prireikti hospitalizacijos ir intensyvios terapijos. Neseniai pasirodė naujos terapijos galimybės, tokios kaip antidotų naudojimas, kurie gali neutralizuoti tam tikrų chemikalų poveikį organizmui. Be to, psichologinė parama gali būti svarbi, ypač tiems, kurie patyrė sunkius psichinius ar emocinius sutrikimus po apsinuodijimo.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas