Apsinuodijimas kitais parasimpatomimetiniais [cholinerginiais] preparatais

Anatomija

Apsinuodijimas parasimpatomimetiniais preparatais, kurie veikia cholinerginę sistemą, tiesiogiai susijęs su nervų sistema, ypač su autonomine nervų sistema. Ši sistema susideda iš simpatinės ir parasimpatinės dalies, kurios reguliuoja organų funkcijas be sąmoningo žmogaus valdymo. Pagrindiniai organai, paveikti šios ligos, yra širdis, plaučiai, virškinimo traktas ir liaukos. Cholinerginiai preparatai suaktyvina acetilcholiną, kuris gali sukelti padidėjusį seilėtekį, bronchų susitraukimą ir širdies ritmo sutrikimus. Dėl šių poveikių gali pasireikšti įvairūs simptomai, susiję su organų funkcijomis.

Ligos aprašymas

Apsinuodijimas kitais parasimpatomimetiniais preparatais, ypač cholinerginiais, atsiranda, kai organizmas perdozuoja arba netinkamai reaguoja į vaistus, kurie stimuliuoja parasimpatinę nervų sistemą. Ši liga yra svarbi, nes ji gali sukelti sunkius sveikatos sutrikimus ir net mirtį, jei nebus laiku suteikta medicininė pagalba. Apsinuodijimo simptomai gali būti labai įvairūs ir priklauso nuo to, kiek vaisto pateko į organizmą, taip pat nuo individualių paciento sveikatos ypatumų.

Ligos priežastis

Pagrindinės apsinuodijimo šiais preparatais priežastys yra vaistų perdozavimas, netinkamas jų vartojimas arba atsitiktinis poveikis. Dažniausiai tai gali nutikti esant gydomajam vaistų vartojimui, pavyzdžiui, gydant glaukomą ar kitus sutrikimus, kai naudojami cholinerginiai vaistai. Taip pat galima apsinuodyti cheminėmis medžiagomis, pavyzdžiui, pesticidais, kurie turi panašų poveikį. Rizikos veiksniai apima netinkamą vaistų dozių laikymą, nesaugų vartojimą, taip pat tam tikras sveikatos būkles, kurios gali sustiprinti vaistų poveikį.

Rizikos faktoriai

• Neteisingas vaistų vartojimas – pacientai, kurie nesilaiko gydytojo nurodymų, gali lengviau apsinuodyti.
• Psichinės sveikatos sutrikimai – asmenys, turintys psichinių problemų, gali netyčia vartoti per dideles dozes.
• Susijusios sveikatos būklės – žmonės, turintys tam tikras ligas, pvz., širdies ar plaučių problemas, yra labiau pažeidžiami.

Simptomai

• Simptomai gali būti labai įvairūs: nuo lengvo pykinimo ir galvos svaigimo iki sunkių atvejų, kai pasireiškia kvėpavimo sutrikimai, širdies ritmo pokyčiai, raumenų silpnumas ir net koma. Dažnai pasitaiko seilėjimosi, prakaitavimo, viduriavimo ir dažnesnio šlapinimosi atvejų.

Diagnostika

Apsinuodijimo diagnozė dažniausiai nustatoma remiantis klinikiniais simptomais ir paciento istorija. Gydytojai gali atlikti kraujo tyrimus, kad patvirtintų vaistų buvimą organizme, taip pat kitus tyrimus, kad įvertintų organų funkcijas. Kartais gali prireikti specialių testų, kad būtų išsiaiškinta, ar yra kitų galimų apsinuodijimo šaltinių.

Gydymas

Apsinuodijimo gydymas priklauso nuo simptomų sunkumo. Lengvais atvejais gali būti rekomenduojama stebėti paciento būklę ir suteikti palaikomąją terapiją, tokią kaip skysčių infuzijos. Sunkesniais atvejais gali prireikti antidotų, pavyzdžiui, atropino, kuris blokuoja cholinerginius receptorius ir mažina simptomus. Be to, gali būti taikomos ir nemedicininės priemonės, tokios kaip psichologinė pagalba ir švietimas apie vaistų vartojimą, siekiant sumažinti pasikartojimo riziką. Naujausi tyrimai rodo, kad ankstyvas gydymas ir tinkama stebėsena gali žymiai pagerinti prognozes pacientams, patyrusiems apsinuodijimą.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas