Apsinuodijimas kitais vaistais, veikiančiais autonominę nervų sistemą bei jų poveikis, kai ketinimas nežinomas

Anatomija

Apsinuodijimas vaistais, veikiančiais autonominę nervų sistemą, tiesiogiai susijęs su šios sistemos anatomija. Autonominė nervų sistema (ANS) apima simpatinę ir parasimpatinę sistemas, kurios reguliuoja organų ir sistemų funkcijas be sąmoningo žmogaus valdymo. Paveikti organai gali būti širdis, plaučiai, virškinimo sistema, šlapimo sistema ir endokrininiai organai. Apsinuodijimo atveju, šių sistemų funkcijos gali būti sutrikdytos, sukeldamos įvairius simptomus, priklausomai nuo to, kuri sistema yra paveikta ir kaip vaistai sąveikauja su nervų receptoriais.

Ligos aprašymas

Apsinuodijimas kitais vaistais, veikiančiais autonominę nervų sistemą, yra būklė, kai asmuo netyčia arba tyčia vartoja medžiagas, kurios gali sukelti pernelyg didelį arba per mažą autonominės nervų sistemos aktyvumą. Ši liga gali turėti įvairių pasekmių, nuo lengvų, tokių kaip galvos svaigimas, iki sunkių, tokių kaip širdies sustojimas. Tokios būklės gali būti pavojingos gyvybei, todėl svarbu jas anksti atpažinti ir gydyti. Apsinuodijimas vaistais, ypač psichotropiniais, gali sukelti ne tik fiziologinius, bet ir psichinius sutrikimus, todėl šios ligos diagnostika ir gydymas yra ypatingai svarbūs medicinos praktikoje.

Ligos priežastis

Pagrindinės apsinuodijimo kitais vaistais priežastys apima netinkamą vaistų vartojimą, perdozavimą, vaistų sąveiką bei netyčinį vaistų vartojimą. Mechanizmai, dėl kurių vaistai veikia autonominę nervų sistemą, gali apimti receptorių blokavimą arba imitavimą, hormonų išsiskyrimo sutrikimus, taip pat neurotransmiterių pusiausvyros sutrikimus. Rizikos faktoriai gali būti susiję su asmens sveikata, pavyzdžiui, esamos ligos ar vaistų vartojimas, tačiau taip pat ir socialiniai aspektai, tokie kaip priklausomybė nuo narkotikų ar alkoholio.

Rizikos faktoriai

• Priklausomybė nuo narkotikų ar alkoholio – asmenys, turintys priklausomybę, dažnai vartoja didesnes vaistų dozes, kas padidina apsinuodijimo riziką.
• Psichinės sveikatos sutrikimai – asmenys, turintys depresiją ar nerimo sutrikimų, gali vartoti vaistus netinkamai.
• Amžius – vyresnio amžiaus žmonės dažniau vartoja kelis vaistus, todėl didesnė rizika dėl vaistų sąveikos.
• Netinkamas vaistų vartojimas – vaistų vartojimas be gydytojo priežiūros gali sukelti apsinuodijimą.

Simptomai

• Lengvi simptomai gali apimti galvos skausmą, pykinimą, silpnumą ir nerimą.
• Vidutiniai simptomai – tachikardija, kraujospūdžio svyravimai, prakaitavimas, sutrikusi koordinacija.
• Sunkių simptomų atvejai gali apimti konvulsijas, sąmonės netekimą, kvėpavimo sutrikimus ir net mirtį.

Diagnostika

Diagnostika apima klinikinį įvertinimą, paciento istoriją ir laboratorinius tyrimus. Gydytojas gali atlikti kraujo tyrimus, kad nustatytų vaistų koncentraciją organizme, taip pat naudojami toksikologiniai tyrimai, siekiant identifikuoti specifinius vaistus ar jų metabolitus. Be to, neurologiniai ir širdies funkcijos tyrimai gali būti atlikti siekiant įvertinti autonominės nervų sistemos veiklą.

Gydymas

Gydymas priklauso nuo apsinuodijimo sunkumo. Lengvų atvejų atveju gali būti taikomas simptominis gydymas, pvz., skysčių terapija, o sunkesniais atvejais gali prireikti hospitalizacijos ir intensyvios priežiūros. Vaistų, kurie gali neutralizuoti apsinuodijimo poveikį, naudojimas, kaip antidotai, taip pat gali būti svarbus gydymo aspektas. Be to, psichologinė pagalba ir reabilitacija gali būti būtina asmenims, turintiems priklausomybės problemų. Naujoviškos terapijos galimybės, tokios kaip intraveninė terapija ar naujų vaistų kūrimas, gali padėti efektyviau gydyti šią būklę.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas