Apsinuodijimas mineralkortikoidais ir jų antagonistais

Anatomija

Apsinuodijimas mineralkortikoidais ir jų antagonistais tiesiogiai veikia endokrininę sistemą, ypač antinksčių liaukas, kurios gamina mineralokortikoidus, tokius kaip aldosteronas. Šie hormonai reguliuoja druskų ir vandens pusiausvyrą organizme, todėl jų perteklius arba trūkumas gali sukelti sunkius sutrikimus. Taip pat paveikiamos inkstų funkcijos, kadangi jie yra atsakingi už aldosterono poveikio realizavimą, reguliuojant natrio ir kalio išsiskyrimą. Dėl šių hormonų disbalanso gali kilti problemų su širdies ir kraujagyslių sistema, kadangi padidėjęs kraujo tūris ir slėgis gali sukelti hipertenziją.

Ligos aprašymas

Apsinuodijimas mineralkortikoidais ir jų antagonistais yra būklė, kai organizmas patiria per didelį mineralokortikoidų, tokių kaip aldosteronas, poveikį arba kai šių hormonų antagonistai, tokie kaip spironolaktonas, yra vartojami netinkamai. Tai gali sukelti elektrolitų disbalansą, hipokalemiją (mažas kalio kiekis kraujyje) ir hipertenziją. Ši liga yra svarbi, nes jos ignoravimas gali sukelti rimtų sveikatos problemų, tokių kaip širdies nepakankamumas, insultas ar inkstų pažeidimai.

Ligos priežastis

Pagrindinės apsinuodijimo mineralkortikoidais priežastys gali būti natūralios ir dirbtinės. Natūralios priežastys apima antinksčių navikus, kurie gali per daug gaminti aldosteroną. Dirbtinės priežastys dažniausiai susijusios su vaistų vartojimu, ypač diuretikų, kurie gali paveikti mineralokortikoidų lygį organizme. Be to, tam tikros ligos, tokios kaip Conn sindromas, gali sukelti hormonų perteklių. Rizikos veiksniai gali apimti genetinę polinkį, hormonų disbalansą ar ilgalaikį vaistų vartojimą, kurie veikia antinksčių funkciją.

Rizikos faktoriai

• Ilgalaikis diuretikų vartojimas – gali sukelti elektrolitų disbalansą ir padidinti apsinuodijimo riziką.
• Antinksčių ligos – tokios kaip Conn sindromas, gali sukelti per didelį aldosterono gamybą.
• Genetinis polinkis – šeimos istorija, susijusi su endokrininėmis ligomis, gali padidinti riziką.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai apima nuovargį, raumenų silpnumą, galvos skausmą ir hipertenziją. Kai kurie pacientai gali patirti skysčių susilaikymą, patinimą ir širdies plakimo sutrikimus. Sunkių atvejų metu gali pasireikšti širdies nepakankamumas, insultas ar inkstų pažeidimai, dėl ko simptomai gali būti ypač pavojingi.

Diagnostika

Diagnostika pradedama nuo anamnezės ir fizinio ištyrimo, kurio metu gali būti įvertinami simptomai ir ligos istorija. Kraujo tyrimai, skirti elektrolitų lygiui, ypač kalio ir natrio, nustatyti, yra esminiai. Taip pat gali būti atliekami hormonų lygio tyrimai, siekiant įvertinti aldosterono ir renino santykį. Papildomi tyrimai, tokie kaip adrenalino ir kortizolio lygio nustatymas, gali padėti nustatyti galimas antinksčių ligas.

Gydymas

Gydymas priklauso nuo ligos priežasties. Dažniausiai naudojami vaistai, kurie mažina aldosterono poveikį, pavyzdžiui, spironolaktonas. Taip pat gali būti skiriami diuretikai, siekiant sumažinti skysčių susilaikymą. Dieta, kurioje sumažintas natrio kiekis, taip pat gali būti rekomenduojama. Sunkiais atvejais gali prireikti chirurginės intervencijos, ypač jei liga susijusi su naviku. Naujausi gydymo metodai apima hormonų terapiją ir naujų vaistų išbandymą, kurie gali būti efektyvesni ir turėti mažiau šalutinių poveikių.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas