Apsinuodijimas narkotikais ir psichodisleptikais [haliucinogenais] bei jų poveikis, neklasifikuojamas kitur, kai ketinimas nežinomas

Anatomija

Apsinuodijimas narkotikais ir psichodisleptikais, ypač haliucinogenais, tiesiogiai veikia centrinę nervų sistemą (CNS), kuri apima smegenis ir nugaros smegenis. Smegenys yra atsakingos už daugelį kūno funkcijų, įskaitant mąstymą, emocijas, jutimus ir motorinę kontrolę. Haliucinogenai, tokie kaip LSD ar psilocibinas, veikia neurotransmiterių, tokių kaip serotoninas, sistemą, todėl gali sukelti iškreiptus jutimus, haliucinacijas ir emocinius svyravimus. Be to, narkotikų vartojimas gali paveikti kepenis, inkstus ir širdies bei kraujagyslių sistemą, priklausomai nuo vartojamo narkotiko tipo ir dozavimo.

Ligos aprašymas

Apsinuodijimas narkotikais ir psichodisleptikais yra rimta būklė, kuri atsiranda, kai asmuo vartoja medžiagas, sukeliančias psichologinius ar fiziologinius pokyčius. Ši liga gali pasireikšti įvairiomis formomis, pradedant nuo lengvo diskomforto iki sunkių psichozinių epizodų ar net mirties. Ši liga yra svarbi, nes ji gali turėti ilgalaikį poveikį asmens sveikatai ir gyvenimo kokybei, taip pat gali sukelti socialinių, šeimos ir ekonominių problemų. Taip pat ji kelia grėsmę visuomenei, nes gali sukelti nusikalstamumą ir kitus neigiamus socialinius reiškinius.

Ligos priežastis

Pagrindinės apsinuodijimo narkotikais ir psichodisleptikais priežastys apima tiesioginį narkotikų vartojimą, kuris gali būti sąmoningas arba nesąmoningas. Galimi mechanizmai apima medžiagos poveikį neurotransmiterių lygiui, kuris gali sukelti netikėtus psichinius ar fizinius simptomus. Rizikos veiksniai apima asmens psichologinę būklę, socialinę aplinką, šeimos istoriją dėl priklausomybės ir ankstesnes traumas. Be to, vartojimo būdas (pvz., intraveninis vartojimas) taip pat gali padidinti apsinuodijimo riziką.

Rizikos faktoriai

• Psichikos sutrikimai – asmenys, turintys psichikos sveikatos problemų, yra labiau linkę vartoti narkotikus kaip savitą gydymo būdą.
• Socialinė aplinka – draugų ar šeimos narių, kurie vartoja narkotikus, buvimas gali padidinti vartojimo riziką.
• Amžius – jauni suaugusieji dažniau eksperimentuoja su narkotikais, todėl yra didesnė apsinuodijimo tikimybė.
• Priklausomybė – asmenys, jau turintys priklausomybės istoriją, yra labiau linkę patirti apsinuodijimą.

Simptomai

• Lengvi simptomai gali apimti nuovargį, nerimą, padidėjusį širdies ritmą ir pykinimą.
• Vidutiniai simptomai gali būti haliucinacijos, dezorientacija, agresyvumas ir psichoziniai epizodai.
• Sunkūs simptomai gali sukelti komą, kvėpavimo nepakankamumą, širdies sustojimą ir net mirtį.

Diagnostika

Apsinuodijimo ligai diagnozuoti naudojami klinikiniai vertinimai, kurių metu gydytojas atlieka išsamų paciento istorijos ir simptomų tyrimą. Laboratoriniai tyrimai, tokie kaip kraujo ir šlapimo tyrimai, gali padėti nustatyti, kokios medžiagos buvo vartojamos ir kokia yra jų koncentracija organizme. Taip pat gali būti naudojamos vaizdinės diagnostikos metodikos, siekiant įvertinti galimus smegenų pažeidimus.

Gydymas

Apsinuodijimo gydymas gali apimti tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Medicininis gydymas dažnai apima simptominę terapiją, pavyzdžiui, raminamuosius vaistus ar antipsichotikus, kad būtų sumažinti psichoziniai simptomai. Intensyvi priežiūra gali būti būtina sunkiais atvejais, siekiant palaikyti gyvybines funkcijas. Nemedicininiai sprendimai apima psichologinę paramą, konsultacijas ir reabilitacijos programas, kurios padeda asmenims atsigauti ir išvengti pakartotinio vartojimo. Naujausios terapijos galimybės gali apimti integruotas programas, kurios derina psichologinį gydymą su farmakologine terapija.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas