Apsinuodijimas narkotikais ir psichodisleptikais [haliucinogenais]

Anatomija

Apsinuodijimas narkotikais ir psichodisleptikais, dar vadinamas haliucinogenais, tiesiogiai veikia centrinę nervų sistemą, ypač smegenis. Šie preparatai gali paveikti neurotransmiterių, tokių kaip serotoninas, dopaminas ir norepinefrinas, balansą. Pavyzdžiui, haliucinogenai gali stimuliuoti serotonino receptorius, sukeldami pakitusius suvokimus ir emocijas. Taip pat gali būti paveikti kiti organai, toki kaip kepenys, kurios atsakingos už medžiagų apykaitą, ir širdies bei kraujagyslių sistema, kuri gali reaguoti į psichoaktyvių medžiagų poveikį, sukeldama tachikardiją ar kraujospūdžio svyravimus.

Ligos aprašymas

Apsinuodijimas narkotikais ir psichodisleptikais yra rimta būklė, atsirandanti dėl psichoaktyvių medžiagų vartojimo, kuri gali sukelti sunkius psichologinius ir fiziologinius sutrikimus. Ši liga gali pasireikšti įvairiomis formomis, priklausomai nuo vartojamos medžiagos tipo ir dozės. Apsinuodijimas gali sukelti haliucinacijas, kliedesius, nerimą, paniką, o kartais net ir psichozę. Ši liga yra svarbi, nes ji gali turėti ilgalaikių pasekmių žmogaus sveikatai, socialiniams santykiams ir gyvenimo kokybei.

Ligos priežastis

Pagrindinės apsinuodijimo narkotikais ir psichodisleptikais priežastys apima psichoaktyvių medžiagų vartojimą, kurį gali skatinti įvairūs veiksniai. Tai gali būti socialinė aplinka, psichologinės problemos, tokios kaip depresija ar nerimas, bei genetinės predispozicijos. Mechanizmai, dėl kurių atsiranda apsinuodijimas, gali apimti medžiagų perdozavimą, netinkamą vartojimą, taip pat medžiagų maišymą, kas ypač padidina riziką. Taip pat svarbu paminėti, kad kai kurie žmonės gali būti labiau linkę į priklausomybę dėl biologinių ar psichologinių veiksnių.

Rizikos faktoriai

• Jaunas amžius – paaugliai ir jaunimas dažnai eksperimentuoja su narkotikais, kas padidina apsinuodijimo riziką.
• Psichinės sveikatos sutrikimai – asmenys, turintys psichologinių problemų, dažnai vartoja narkotikus kaip savitą gydymą.
• Socialinė aplinka – žmonių, kurie vartoja narkotikus, draugų ratas gali skatinti šio elgesio plitimą.
• Genetinė predispozicija – šeimos istorija su priklausomybėmis gali didinti riziką tapti priklausomam nuo narkotikų.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai gali apimti haliucinacijas, kliedesius, nerimą, panikos priepuolius, sutrikusią sąmonę, fizinius simptomus, tokius kaip širdies plakimas, prakaitavimas, pykinimas ir vėmimas. Simptomai gali svyruoti nuo lengvų, tokių kaip nuotaikų pokyčiai, iki sunkių, tokių kaip psichozė ar koma, priklausomai nuo vartojamos medžiagos ir dozės.

Diagnostika

Apsinuodijimo narkotikais ir psichodisleptikais diagnostika paprastai remiasi klinikiniais simptomais ir paciento istorija. Gydytojas gali atlikti fizinį tyrimą, kad įvertintų paciento būklę, ir naudoti laboratorinius tyrimus, kad nustatytų, ar organizme yra narkotikų. Be to, gali būti atliekami psichologiniai vertinimai, siekiant nustatyti galimus psichikos sutrikimus.

Gydymas

Gydymas apima tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Medicininis gydymas gali apimti detoksikaciją, vaistus, padedančius sumažinti abstinencijos simptomus, ir psichoterapiją. Psichoterapija, tokia kaip kognityvinė elgesio terapija, gali padėti pacientams suprasti savo elgesį ir rasti sveikesnius būdus spręsti problemas. Naujausios terapijos galimybės gali apimti grupinę terapiją, paramos grupes ir integruotas programas, kurios apima fizinį aktyvumą bei sveiką gyvenimo būdą.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas