Apsinuodijimas priešnavikiniais ir imunosupresiniais vaistais

Anatomija

Apsinuodijimas priešnavikiniais ir imunosupresiniais vaistais dažniausiai paveikia žmogaus imuninę sistemą bei virškinimo traktą. Priešnavikiniai vaistai, skirti vėžio gydymui, gali turėti toksinį poveikį kaulų čiulpams, kur gaminamos kraujo ląstelės, o imunosupresiniai vaistai slopina imuninės sistemos veiklą, kas gali sukelti infekcijas ir kitas komplikacijas. Dėl to, paveiktos yra ne tik imunologinės, bet ir hematologinės sistemos, o virškinimo traktas gali patirti gleivinės pažeidimus, sukeldamas tokias problemas kaip pykinimas, vėmimas ar diarėja.

Ligos aprašymas

Apsinuodijimas priešnavikiniais ir imunosupresiniais vaistais yra rimta medicininė būklė, atsirandanti dėl per didelio ar netinkamo šių vaistų vartojimo. Ši liga gali sukelti sunkius organizmo funkcijų sutrikimus ir net mirtį. Svarbu pažymėti, kad nors šie vaistai gali būti gyvybiškai svarbūs vėžio gydymui, jų šalutiniai poveikiai gali būti labai pavojingi, todėl būtina juos vartoti atsargiai ir prižiūrint specialistams.

Ligos priežastis

Pagrindinės apsinuodijimo priežastys apima netinkamą dozę, vaistų sąveiką, alergines reakcijas ir individualias organizmo ypatybes. Mechanizmai, lemiantys apsinuodijimą, gali būti susiję su vaistų metabolizmu kepenyse, kur jie gali sukelti toksinų kaupimąsi organizme. Be to, kai kurie pacientai gali turėti genetinių polinkių, kurios lemia didesnį jautrumą vaistams.

Rizikos faktoriai

• Pacientų amžius – vyresni žmonės dažnai turi susilpnėjusią imuninę sistemą ir gali būti labiau pažeidžiami.
• Preexisting health conditions – lėtinių ligų, tokių kaip inkstų ar kepenų sutrikimai, buvimas gali padidinti riziką.
• Vaistų vartojimo trukmė – ilgalaikis vaistų vartojimas didina apsinuodijimo tikimybę.
• Paveldimumas – šeiminė anamnezė, turinti nustatytų reakcijų į vaistus, gali būti rizikos veiksnys.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai gali būti pykinimas, vėmimas, viduriavimas, nuovargis, silpnumas, karščiavimas ir infekcijų atsiradimas. Kai kuriais atvejais gali pasireikšti sunkesni simptomai, tokie kaip kraujavimas, sunkus dehidratacija ar net organų nepakankamumas.

Diagnostika

Ši liga diagnozuojama remiantis klinikiniais simptomais, paciento istorija ir laboratoriniais tyrimais. Dažniausiai atliekami kraujo tyrimai, skirti įvertinti kraujo ląstelių skaičių, kepenų ir inkstų funkciją, taip pat gali būti naudojami vaizdiniai tyrimai, tokie kaip ultragarsas ar kompiuterinė tomografija, siekiant nustatyti galimus organų pažeidimus.

Gydymas

Apsinuodijimo gydymas priklauso nuo simptomų sunkumo ir gali apimti vaistų nutraukimą, simptominį gydymą, pavyzdžiui, skysčių ir elektrolitų balansą, bei specializuotą terapiją, skirtą detoksikacijai. Naujausios gydymo galimybės apima imunoterapiją ir naujos kartos priešnavikinius vaistus, kurie gali sumažinti šalutinių poveikių riziką. Taip pat svarbu stebėti pacientus ir reguliariai atlikti tyrimus, kad būtų galima laiku reaguoti į bet kokius šalutinius poveikius.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas