Apyvarpės perteklius, fimozė ir parafimozė

Anatomija

Apyvarpė yra odos raukšlė, dengianti varpą, ir ji atlieka svarbų vaidmenį tiek seksualinėje, tiek higieninėje žmogaus gyvenime. Apyvarpės perteklius, fimozė ir parafimozė yra ligos, susijusios su apyvarpės struktūromis. Fimozė apibūdina būklę, kai apyvarpė negali būti atsitraukusi nuo varpos galvutės, o parafimozė atsiranda, kai atsitraukusi apyvarpė negali būti grąžinta į pradinę padėtį. Šios būklės gali paveikti šlapimo sistemą ir sukelti komplikacijų, tokių kaip uždegimas ar infekcija.

Ligos aprašymas

Apyvarpės perteklius, fimozė ir parafimozė yra ligos, kurios gali sukelti diskomfortą, skausmą ir komplikacijas. Fimozė dažniausiai pasireiškia vaikystėje, tačiau gali išlikti ir suaugusiems vyrams. Parafimozė yra skubiai gydytina būklė, nes ji gali sukelti varpos galvutės kraujotakos sutrikimus. Šios ligos yra svarbios, nes gali turėti ilgalaikių pasekmių, jei nebus tinkamai gydomos.

Ligos priežastis

Pagrindinės apyvarpės perteklius, fimozės ir parafimozės priežastys gali būti genetinės, trauminės ar infekcinės. Genetinės priežastys apima įgimtą apyvarpės struktūros anomaliją. Trauminės priežastys gali atsirasti dėl mechaninio pažeidimo arba netinkamo apyvarpės manipuliavimo. Infekcinės priežastys dažniausiai susijusios su uždegimais, tokiais kaip balanitas, kuris gali sukelti apyvarpės sukietėjimą ir fimozės vystymąsi.

Rizikos faktoriai

• Amžius: Fimozė dažniau pasitaiko vaikams, tačiau ji gali išlikti ir suaugusiems vyrams.
• Higienos trūkumas: Nepakankama higiena gali padidinti infekcijų riziką ir sukelti uždegimus.
• Traumos: Apyvarpės pažeidimai gali prisidėti prie fimozės vystymosi.
• Infekcijos: Uždegiminiai procesai gali sukelti apyvarpės sustandėjimą ir fimozę.

Simptomai

• Fimozės simptomai gali apimti skausmą, kai apyvarpė bandoma atsitraukti, šlapinimosi sunkumus ir uždegimo požymius, tokius kaip paraudimas ir patinimas.
• Parafimozės atveju simptomai gali būti stiprus skausmas, patinimas ir varpos galvutės spalvos pasikeitimas, kuris gali rodyti kraujotakos sutrikimus.

Diagnostika

Fimozė ir parafimozė diagnozuojamos klinikinio tyrimo metu, kur gydytojas apžiūri apyvarpę ir varpą, vertina simptomus ir paciento istoriją. Papildomi tyrimai, tokie kaip ultragarsas ar šlapimo analizė, gali būti naudojami siekiant nustatyti galimas komplikacijas ar infekcijas.

Gydymas

Gydymo galimybės apima tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Lengvų atvejų atveju gydymas gali apimti higienos rekomendacijas ir kortikosteroidų tepalus, kurie gali padėti sumažinti uždegimą ir palengvinti apyvarpės atsitraukimą. Sunkesniais atvejais, ypač esant parafimozei, gali prireikti chirurginio gydymo, pavyzdžiui, apyvarpės operacijos (circumcizijos), kad būtų užtikrinta varpos sveikata ir funkcija. Šiuolaikinės terapijos galimybės taip pat apima minimaliai invazines procedūras, kurios gali sumažinti komplikacijų riziką ir pagerinti gydymo rezultatus.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas