Arterijų, arteriolių ir kapiliarų pakitimai sergant ligomis, klasifikuojamomis kitur

Anatomija

Liga, susijusi su arterijų, arteriolių ir kapiliarų pakitimais, dažniausiai paveikia kraujotakos sistemą, kuri yra esminė žmogaus organizmo funkcijoms. Kraujotakos sistema apima širdį, kraujagysles ir kraują, kurie kartu užtikrina deguonies ir maistinių medžiagų tiekimą organams bei audiniams. Arterijos ir arterioliai yra atsakingi už kraujo pernešimą iš širdies į organus, o kapiliarai leidžia medžiagų apykaitą tarp kraujo ir ląstelių. Pakitimai šiose struktūrose gali sukelti įvairių organų disfunkcijas, pavyzdžiui, širdies nepakankamumą ar inkstų problemas.

Ligos aprašymas

Arterijų, arteriolių ir kapiliarų pakitimai yra plati ligų grupė, kurią galima klasifikuoti pagal įvairius kriterijus. Tai gali apimti aterosklerozę, hipertenziją, diabetinę angiopatiją ir kitas ligas, kurios veikia kraujagyslių sistemą. Šios ligos yra svarbios, nes jos gali sukelti rimtų komplikacijų, tokių kaip insultas, širdies priepuolis ar periferinė arterijų liga, kurios gali žymiai pabloginti gyvenimo kokybę ir net sukelti mirtį.

Ligos priežastis

Pagrindinės šios ligos priežastys dažnai yra susijusios su gyvenimo būdo veiksniais, genetikos ir aplinkos įtaka. Aterosklerozė, pavyzdžiui, gali išsivystyti dėl cholesterolio kaupimosi arterijose, sukeliant uždegimą ir kraujagyslių sienelių sustorėjimą. Diabetas gali sukelti kraujagyslių pažeidimus dėl aukšto cukraus kiekio kraujyje. Be to, uždegiminiai procesai, toksinai ir oksidacinis stresas taip pat gali prisidėti prie kraujagyslių pakitimų.

Rizikos faktoriai

• Amžius – vyresniame amžiuje rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis didėja.
• Genetika – šeimos istorija širdies ligų gali padidinti riziką.
• Rūkymas – tabako vartojimas turi neigiamą poveikį kraujagyslių sveikatai.
• Nutukimas – per didelis kūno svoris ir nutukimas gali sukelti hipertenziją ir diabetą.
• Fizinis neaktyvumas – sėslus gyvenimo būdas prisideda prie širdies ir kraujagyslių ligų.
• Netinkama mityba – didelis sočiųjų riebalų ir cukraus vartojimas gali didinti aterosklerozės riziką.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai gali būti skausmas krūtinėje, dusulys, nuovargis, galvos skausmai, kojų skausmai vaikščiojant, o sunkesniais atvejais gali pasireikšti širdies priepuolis arba insultas. Simptomai gali būti įvairūs, pradedant nuo lengvų ir nepastebimų iki sunkių ir gyvybei pavojingų.

Diagnostika

Ligos diagnozė dažniausiai prasideda nuo išsamios anamnezės ir fizinio patikrinimo. Gydytojai gali naudoti įvairius diagnostinius metodus, tokius kaip kraujo tyrimai, ultragarso tyrimai, angiografija, kompiuterinė tomografija ir magnetinio rezonanso tomografija, kad įvertintų kraujagyslių būklę ir nustatytų galimus pakitimus.

Gydymas

Gydymo galimybės priklauso nuo ligos tipo ir sunkumo. Medicininiai sprendimai gali apimti vaistus, tokius kaip antihipertenziniai vaistai, cholesterolį mažinantys vaistai ir antikoaguliantai. Be to, gyvenimo būdo pokyčiai, tokie kaip sveika mityba, fizinis aktyvumas ir rūkymo atsisakymas, yra būtini siekiant sumažinti riziką. Naujausios terapijos galimybės gali apimti intervencinius metodus, tokius kaip angioplastika ar stentavimas, kurie padeda atkurti kraujotaką pažeistose arterijose.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas