Artrozė
Anatomija
Artrozė yra degeneracinė sąnarių liga, kuri daugiausia veikia sąnarių kremzlę, kaulus ir aplinkinius audinius. Žmogaus anatomijoje sąnariai yra sudaryti iš kremzlių, kurie padeda sumažinti trintį tarp kaulų, leidžia judėti ir atlaiko apkrovas. Kai artrozė pažeidžia šiuos audinius, tai gali sukelti kaulų pokyčius, uždegimą ir skausmą, kurie trukdo normaliam judėjimui. Dažniausiai paveikiami didieji sąnariai, tokie kaip keliai, klubai ir rankų sąnariai, tačiau ši liga gali pasireikšti bet kuriame sąnaryje.
Ligos aprašymas
Artrozė, dar vadinama osteoartritu, yra lėtinė liga, kuri progresuoja laikui bėgant ir yra susijusi su kremzlės nusidėvėjimu. Ši liga dažniausiai pasireiškia vyresnio amžiaus žmonėms, tačiau gali pasireikšti ir jaunesniems asmenims, ypač po traumų ar intensyvios fizinės veiklos. Artrozė sukelia sąnarių skausmą, standumą ir judėjimo apribojimus, todėl gali turėti didelį poveikį paciento gyvenimo kokybei. Ši liga yra svarbi dėl jos paplitimo ir poveikio kasdieniam gyvenimui bei gebėjimui dirbti.
Ligos priežastis
Viena iš pagrindinių artrozės priežasčių yra kremzlės nusidėvėjimas, kuris gali būti sukeltas dėl įvairių veiksnių. Dažniausios priežastys apima:
- Amžius: senstant organizmui, kremzlės natūraliai praranda elastingumą ir atsparumą.
- Traumos: ankstesnės sąnarių traumos gali padidinti artrozės riziką.
- Genetika: šeimos istorija gali turėti įtakos ligos išsivystymui.
- Perteklinė kūno masė: papildoma apkrova sąnariams gali pagreitinti kremzlės nusidėvėjimą.
Rizikos faktoriai
- Amžius: vyresni nei 50 metų asmenys yra labiau linkę susirgti artroze.
- Genetiniai veiksniai: šeimos istorija, kurioje yra artrozės atvejų, didina riziką.
- Fizinė veikla: intensyvi fizinė veikla arba profesijos, susijusios su didelėmis apkrovomis, gali padidinti riziką.
- Kūno masės indeksas: nutukimas yra svarbus rizikos veiksnys, nes padidina sąnarių apkrovą.
Simptomai
- Pagrindiniai artrozės simptomai apima sąnarių skausmą, ypač po fizinės veiklos, sąnarių standumą, ypač ryte po ilgo poilsio, ir judėjimo apribojimus. Kai kuriais atvejais gali pasireikšti sąnarių patinimas, garsai (pavyzdžiui, spragtelėjimas) judant, o sunkesniais atvejais gali pasireikšti deformacijos ir kaulų auglių susidarymas.
Diagnostika
Artrozės diagnozavimas paprastai prasideda nuo klinikinio tyrimo, kurio metu gydytojas vertina paciento simptomus ir atliktus tyrimus. Papildomi diagnostiniai metodai gali apimti rentgeno tyrimus, kurie gali parodyti kremzlės nusidėvėjimo požymius ir kaulų pokyčius, taip pat magnetinio rezonanso tomografiją (MRT), kuri gali suteikti detalesnį vaizdą apie sąnario struktūras.
Gydymas
Artrozės gydymas gali būti įvairus ir apima tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Medicininiai sprendimai apima nesteroidinius priešuždegiminius vaistus (NSAID), skausmą malšinančius vaistus, fizioterapiją ir, kai kuriais atvejais, chirurgines procedūras, tokias kaip sąnario endoprotezavimas. Nemedicininiai gydymo būdai apima svorio kontrolę, fizinę terapiją ir specialias pratybas, skirtas stiprinti raumenis aplink pažeistą sąnarį. Naujausios terapijos galimybės apima injekcijas su hialurono rūgštimi arba kamieninėmis ląstelėmis, kurios gali padėti pagerinti kremzlės regeneraciją ir sumažinti skausmą.
Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas