Artrozė, nepatikslinta

Anatomija

Artrozė, nepatikslinta, yra degeneracinė sąnarių liga, kuri paveikia sąnarių kremzlę, kaulus ir aplinkinius audinius. Žmogaus anatomijoje sąnariai yra sudaryti iš dviejų ar daugiau kaulų, kuriuos jungia kremzlė. Kremzlė veikia kaip amortizatorius, leidžiantis sklandžiai judėti sąnariams. Artrozės metu kremzlė pradeda nykti, o tai sukelia skausmą ir judėjimo apribojimus. Liga gali paveikti bet kurį sąnarį, tačiau dažniausiai pasireiškia keliuose, klubų ir rankų sąnariuose. Be to, artrozė gali paveikti raumenis ir sausgysles, kurie yra susiję su sąnarių funkcija.

Ligos aprašymas

Artrozė, nepatikslinta, yra lėtinė liga, kuri dažnai progresuoja per daugelį metų. Ji pasižymi kremzlės degeneracija ir uždegiminiais procesais, kurie sukelia skausmą ir diskomfortą. Ši liga yra svarbi, nes ji gali žymiai paveikti paciento gyvenimo kokybę, sumažindama judrumą ir kasdienę veiklą. Be to, artrozė gali sukelti antrinių komplikacijų, tokių kaip raumenų silpnumas ir sąnarių deformacijos, todėl jos gydymas ir valdymas yra būtinas.

Ligos priežastis

Artrozės priežastys gali būti įvairios ir apima tiek genetinius, tiek aplinkos veiksnius. Pagrindinės priežastys yra sąnarių perkrovimas, su amžiumi susiję pokyčiai, traumos, genetiniai veiksniai, medžiagų apykaitos sutrikimai ir uždegiminiai procesai. Be to, hormoniniai pokyčiai ir metaboliniai sutrikimai gali prisidėti prie ligos vystymosi, ypač moterims po menopauzės.

Rizikos faktoriai

• Amžius – vyresni žmonės dažniau serga artroze, nes su laiku kremzlė natūraliai dėvisi.
• Antsvoris – papildoma kūno masė sukelia didesnį spaudimą sąnariams, ypač keliams ir klubams.
• Genetika – šeimos anamnezė gali padidinti riziką susirgti artroze.
• Profesinės veiklos – tam tikros profesijos, susijusios su intensyviu fiziniu krūviu, gali prisidėti prie ligos vystymosi.
• Traumos – ankstesnės sąnarių traumos gali padidinti artrozės riziką vėliau gyvenime.

Simptomai

• Pagrindiniai artrozės simptomai apima sąnarių skausmą, kuris gali būti lengvas arba intensyvus, priklausomai nuo ligos stadijos. Taip pat gali pasireikšti sąnarių sustingimas, ypač ryte arba po ilgo poilsio, judėjimo apribojimai, sąnarių patinimas ir traškėjimas judant. Kai kuriems pacientams gali pasireikšti nuovargis ir bendras negalavimas.

Diagnostika

Artrozės diagnozė remiasi klinikiniais simptomais ir vaizdiniais tyrimais. Gydytojas gali atlikti fizinį tyrimą, įvertindamas sąnarių judrumą, skausmą ir patinimą. Vaizdiniai tyrimai, tokie kaip rentgeno nuotraukos, MRT arba ultragarsas, padeda nustatyti kremzlės pažeidimus ir kitus struktūrinius pokyčius sąnariuose. Kartais gali būti atliekami laboratoriniai tyrimai, kad būtų atmestos kitos ligos.

Gydymas

Artrozės gydymas apima tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Medicininiai sprendimai gali apimti skausmą malšinančius vaistus, nesteroidinius priešuždegiminius vaistus (NVNU), kortikosteroidus ir hialurono rūgšties injekcijas. Fizioterapija ir specialūs pratimai taip pat yra svarbūs gydymo komponentai, padedantys stiprinti raumenis ir gerinti sąnarių judrumą. Be to, svorio metimas ir gyvenimo būdo pakeitimai gali padėti sumažinti sąnarių apkrovą. Naujoviškos terapijos galimybės apima biologinius gydymo metodus, tokius kaip kamieninių ląstelių terapija, kurie dar tik pradeda būti tyrinėjami, tačiau gali turėti didelį potencialą ateityje.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas